Kineziterapija: judesio galia sveikatai

Kineziterapija – tai gydymo metodas, pagrįstas judesiu, kuri padeda atkurti, palaikyti ar pagerinti judėjimo funkcijas. Ji ne tik stiprina raumenis, gerina lankstumą ir pusiausvyrą, bet ir mažina skausmą bei padeda išvengti traumų. Ši terapija taikoma tiek gydymui, tiek profilaktikai, todėl yra naudinga įvairaus amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės.

Reklama

Kineziterapijos rūšys ir jų skirtumai

Kineziterapija gali būti aktyvi ir pasyvi. Aktyvi kineziterapija – tai pratimai, kuriuos pacientas atlieka pats, dažniausiai vadovaujant specialistui. Jie stiprina raumenis, gerina judesių amplitudę, laikyseną ir bendrą organizmo ištvermę. Pasyvi kineziterapija, kita vertus, taikoma tada, kai pacientas negali aktyviai judėti – tokiu atveju specialistai atlieka įvairias manipuliacijas rankomis ar specialiais prietaisais. Tai gali būti masažas, mechanoterapija, tempimo terapija ar procedūros vandenyje, kurios ypač veiksmingos reabilitacijai po traumų ar operacijų.

Kineziterapijos nauda sveikatai

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja gydytoja Indrė Pipirienė pabrėžia, kad reguliariai taikoma kineziterapija suteikia daugybę privalumų: mažina skausmą, gerina laikyseną, atkuria judėjimo funkcijas po traumų ar operacijų, stiprina raumenis ir padeda išvengti tolimesnių sveikatos problemų. Ji ypač naudinga žmonėms, turintiems nugaros, sąnarių skausmus ar sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip artritas ar osteoporozė. Be to, kineziterapija skatina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, gerina kvėpavimą ir bendrą savijautą.

Kineziterapija skirtingoms būklėms

1. Nugaros ir sąnarių skausmams – reguliariai atliekami specialūs pratimai stiprina nugaros raumenis, gerina stuburo stabilumą ir mažina uždegimą. Net esant ūmiam skausmui, specialistai nerekomenduoja visiško poilsio, o skatina švelnius, tausojančius judesius.
2. Lėtinėms ligoms (artritui, osteoporozei) – fizinis aktyvumas padeda išlaikyti sąnarių judrumą, stiprina raumenis ir netgi turi priešuždegiminį poveikį. Reguliarūs vidutinio intensyvumo pratimai, tokie kaip pasipriešinimo treniruotės ar net šokiai, gali sumažinti osteoporozės progresavimą ir padėti išvengti kritimų.
3. Po traumų ar operacijų – kiekviena diena be judėjimo silpnina raumenis ir blogina sąnarių būklę. Kineziterapija padeda atkurti prarastas funkcijas, skatina gijimą ir mažina komplikacijų riziką.
4. Neurologiniams sutrikimams – insulto ar Parkinsono ligos atvejais kineziterapija yra viena svarbiausių reabilitacijos priemonių. Ji gerina pusiausvyrą, stiprina raumenis ir skatina smegenų prisitaikymą bei naujų nervinių jungčių formavimąsi.

Fizinis aktyvumas ir traumų prevencija

Kineziterapija, pasak gydytojos I. Pipirienės, ne tik gydo, bet ir padeda išvengti traumų bei lėtinių skausmų. Ji moko taisyklingų judesių, gerina laikyseną ir mažina raumenų disbalansą, kuris dažnai tampa skausmo ar traumų priežastimi. Be to, sistemingi pratimai stiprina kūną ir gerina bendrą fizinę būklę.

Sportininkams kineziterapija padeda optimizuoti judesių techniką, didinti ištvermę ir mažinti traumų riziką. Reguliariai treniruojantis, širdies darbas tampa efektyvesnis, raumenys stipresni, o organizmo atsparumas didesnis.

Kada pasiekiama geriausių rezultatų

Pastaruoju metu pastebimas didėjantis pacientų sąmoningumas - vis mažiau pacientų, kurie konsultuojami RKL FMR skyriuje, atsisako kineziterapijos.

„Dalis pacientų, nors ir atlieka anksčiau išmoktus fizinius pratimus savarankiškai, visada pageidauja kokybiškų paslaugų, kurias suteikiame skyriuje. Turime ir tokių, kurie turi tik kineziterapijos užsiėmimus ir juos sistemingai lanko keletą savaičių“, - džiaugiasi I. Pipirienė.

Norint pasiekti geriausių rezultatų, gydytojos teigimu, kineziterapijos užsiėmimų dažnumas priklauso nuo problemos pobūdžio. Gydymo pradžioje dažniausiai rekomenduojama intensyvi priežiūra (kasdien ar kelis kartus per savaitę), o būklei pagerėjus – palaikomasis režimas (2–3 kartus per savaitę). Dažniausiai gydymo pradžioje kineziterapijos intensyvumas būna didesnis, procedūros atliekamos kasdien, o stacionarinės reabilitacijos įstaigose dažnai ir 2 kartus per dieną. Vėliau pasibaigus ūmiam laikotarpiui arba pasiekus užsibrėžtus tikslus, būklei palaikyti gali užtekti ir 2-3 kartų per savaitę. Svarbiausia – sistemingumas, individualus požiūris ir paciento sąmoningas įsitraukimas.

Pratimus galima atlikti ir namuose, tačiau prieš tai būtina specialisto konsultacija. Netinkamai atliekami judesiai gali pabloginti būklę, todėl labai svarbu laikytis rekomendacijų ir tinkamai dozuoti fizinį krūvį.

„Kineziterapijos trukmė priklauso nuo konkrečios būklės – kai kurios problemos išsprendžiamos per kelias savaites, kitoms gali prireikti mėnesių ar net ilgalaikės priežiūros. Ši terapija yra saugi, tačiau netinkamai atliekami pratimai gali sukelti laikiną diskomfortą ar skausmą, todėl svarbu bendradarbiauti su specialistu“, - atkreipia dėmesį specialistė.

Individualus požiūris į kineziterapiją

Kiekvienam pacientui sudaroma individuali programa, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, skausmo lygį, gyvenimo būdą ir numatytus tikslus. Specialistas vertina laikyseną, raumenų jėgą, sąnarių lankstumą ir kitus rodiklius, kad sudarytų efektyviausią planą.

Kineziterapijos pažangą galima matuoti tiek subjektyviai (gerėjanti savijauta, mažėjantis skausmas, didėjantis judesių laisvumas), tiek objektyviai (funkciniai testai, jėgos ir lankstumo matavimai). Nuoseklus vertinimas leidžia koreguoti programą ir siekti dar geresnių rezultatų.

„Kineziterapija – tai ne tik gydymo metodas, bet ir sveikos gyvensenos dalis, padedanti išlaikyti gerą fizinę būklę, išvengti traumų ir lėtinių ligų. Ji tinka tiek reabilitacijai, tiek prevencijai, o jos teikiama nauda yra ilgalaikė. Svarbiausia – reguliarumas, tinkamai parinkti pratimai ir bendradarbiavimas su specialistais“, - įsitikinusi Respublikinės Klaipėdos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja I. Pipirienė.