Reu­ma­ti­nės li­gos – ne tik pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių pro­ble­ma

Pra­si­dė­jus ru­dens dar­ga­noms, „prabunda” ne tik vi­ru­si­niai su­si­rgi­mai, bet daž­niau­siai paū­mė­ja ir var­gi­nan­čios, lė­ti­nės reu­ma­ti­nės li­gos. Apie jas pasakoja Sg kli­ni­kos gy­dy­to­jos reu­ma­to­lo­gės I. Šniuo­lie­nė bei L. Ado­mai­tie­nė.

Są­na­rių ir nu­ga­ros su­si­rgi­mai nuo­la­ti­niu skaus­mu pa­ver­čia daž­no žmo­gaus gy­ve­ni­mą. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad šie skaus­mai ka­muo­ja vie­ną iš šim­to gy­ven­to­jų. Nuo­mo­nė, kad reu­ma­ti­nė­mis li­go­mis ser­ga tik se­ni žmo­nės, tė­ra tik mi­tas: daž­niau­siai reu­ma­ti­nė­mis li­go­mis su­ser­ga 20-30 ir 45-55 me­tų žmo­nės.

Są­na­rių pa­ti­ni­mu, skaus­mu ir karš­čia­vi­mu pa­si­reiš­kia daug įvai­rių li­gų: per­ša­li­mas, vi­ru­si­nės li­gos, art­ri­tai, šir­dies li­gos. Ta­čiau pa­na­šūs simp­to­mai ga­li įspė­ti apie sun­kią ir net mir­ti­ną reu­ma­ti­nę li­gą.

Kaip įtar­ti li­gos pra­džią? Jei­gu skau­da są­na­rį, jis iš­tins­ta, ir tai už­trun­ka sa­vai­tę ar il­giau, bū­ti­na kreip­tis į gy­dy­to­ją. Taip pat rei­kia tir­tis, jei są­na­rių skaus­mai, su­stin­gi­mas var­gi­na il­gą lai­ką. Ne­rei­kė­tų ban­dy­ti gy­dy­tis liau­diš­ko­mis prie­mo­nė­mis ir bū­dais, ku­rie pa­de­da ki­tiems. Taip ga­li­ma su­gaiš­ti bran­gaus lai­ko, o or­ga­niz­me įvyks ne­grįž­ta­mi po­ky­čiai.

Rau­do­no­ji vilk­li­gė – sun­kiau­sia reu­ma­ti­nė li­ga

Ag­re­sy­viau­sia reu­ma­ti­nė li­ga yra sis­te­mi­nė rau­do­no­ji vilk­li­gė. Ji diag­no­zuo­ja­ma ne­daž­nai, bet grei­tai pro­gre­suo­ja, pa­žei­džia ne tik są­na­rius, bet ir vi­daus or­ga­nus ir ga­li su­kel­ti rim­tų komp­li­ka­ci­jų, baig­tis net mir­ti­mi. Nors nau­jau­si gy­dy­mo bū­dai pa­de­da pa­siek­ti, kad li­go­nis iš­gy­ve­na ir tris­de­šimt me­tų, jo gy­ve­ni­mo truk­mė ir ko­ky­bė pri­klau­so nuo li­gos prie­žas­ties, gy­dy­mo bū­dų bei or­ga­niz­mo reak­ci­jos į gy­dy­mą.

Nu­ga­rą skau­da ne tik dėl os­teo­po­ro­zės

Tai, kad pa­sta­rai­siais me­tais me­di­kai diag­no­zuo­ja vis dau­giau reu­ma­ti­nių li­gų, le­mia ir to­bu­lė­jan­ti me­di­ci­ni­nė diag­nos­ti­nė įran­ga, lei­džian­ti anks­ti nu­sta­ty­ti tiks­lią diag­no­zę.

Vis daž­niau diag­no­zuo­ja­ma va­di­na­mo­ji Bech­te­re­vo li­ga ar­ba an­ki­lo­zuo­jan­tis spon­di­loart­ri­tas. Šios li­gos diag­nos­ti­kai pra­dė­jus tai­ky­ti mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mą, su­si­rgi­mą pa­vyks­ta ap­tik­ti grei­tai. Tai - lė­ti­nis stu­bu­ro są­na­rių už­de­gi­mas. Li­ga neiš­gy­do­ma, ta­čiau ji pro­gre­suo­ja lė­tai ir ne­su­ke­lia mir­ti­nų komp­li­ka­ci­jų. Lai­kan­tis vi­sų gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų ir tai­kant nau­jau­sius gy­dy­mo bū­dus, li­go­niai ga­li gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą ir il­gai iš­lik­ti dar­bin­gais.

Daž­niau­sia reu­ma­ti­nė li­ga – reu­ma­toi­di­nis art­ri­tas

Juo ser­ga ir jau­ni, ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. Reu­ma­toi­di­niu art­ri­tu ser­ga apie 0,5-1 pro­c. vi­sų

suau­gu­sių žmo­nių. Mo­te­rys ser­ga 2-3 kar­tus daž­niau ne­gu vy­rai. Lie­tu­vo­je už­re­gist­ruo­ta apie 12 000 suau­gu­sių as­me­nų, be­si­gy­dan­čių nuo reu­ma­toi­di­nio art­ri­to. Kas­met su­ser­ga apie 1 200 as­me­nų.

Tai lė­ti­nė, nuo­lat pro­gre­suo­jan­ti už­de­gi­mi­nė są­na­rių li­ga, daž­nai pa­žei­džian­ti ir ki­tus or­ga­nus – rau­me­nis, plau­čius, šir­dį, krau­ja­gys­les, odą, akis. Dėl ne­ži­no­mų prie­žas­čių or­ga­niz­mo imu­ni­nė sis­te­ma neat­pa­žįs­ta sa­vo ląs­te­lių, rea­guo­ja kaip į sve­ti­mas, pa­žei­džia jas.

Li­ga tę­sia­si vi­są gy­ve­ni­mą. Ji de­for­muo­ja są­na­rius, su­ke­lia ne­ga­lią. Li­go­nis ga­li tap­ti pri­klau­so­mas nuo ki­tų žmo­nių, vi­siš­kai pri­kaus­ty­tas prie in­va­li­do ve­ži­mė­lio ar lo­vos.

Nau­jo­vės reu­ma­ti­nių li­gų gy­dy­me

Nors vais­tų reu­ma­ti­nėms li­goms gy­dy­ti asor­ti­men­tas yra la­bai pla­tus, vi­si jie tik da­li­nai efek­ty­vūs, pašalina simp­to­mus (skaus­mą, su­stin­gi­mą), bet ne­stab­do li­gos pro­gre­sa­vi­mo ir tu­ri daug pa­ša­li­nių po­vei­kių. Vi­sai ne­se­niai reu­ma­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­čius žmo­nes pra­dė­ta gy­dy­ti nau­jais bio­lo­gi­niais, li­gos ei­gą mo­di­fi­kuo­jan­čiais (kei­čian­čiais) vais­tais. Šį gy­dy­mą fi­nan­suo­ja teritorinės li­go­nių ka­sos.

Li­gos ei­gą mo­di­fi­kuo­jan­tys vais­tai

Bio­lo­gi­niai vais­tai ski­ria­mi tiems pa­cien­tams, ku­riems įpras­tas me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas ne­pa­de­da. Li­go­niui la­ši­na­mos bio­lo­gi­nių vais­tų am­pu­lės, ku­rių vie­na kai­nuo­ja 200 li­tų. Toks gy­dy­mas vie­nam pa­cien­tui per me­tus kai­nuo­ja nuo 4 iki 10 tūkst. li­tų.

Šie vais­tai la­bai pa­leng­vi­na li­go­nio sa­vi­jau­tą ir pa­de­da simp­to­mus pri­slo­pin­ti tiek, kad žmo­gus ga­li gy­ven­ti ir dirb­ti be di­de­lių kan­čių.

Tai­gi šiuo­lai­ki­niais me­di­ka­men­tais jau ga­li­ma pri­stab­dy­ti reu­ma­ti­nių li­gų pro­gre­sa­vi­mą. De­ja, ne­be­pa­kei­si jau de­for­muo­tų są­na­rių, di­de­lių vi­daus or­ga­nų pa­ken­ki­mų, to­dėl svar­bu lai­ku diag­no­zuo­ti li­gą ir pa­skir­ti efek­ty­vų ir sau­gų gy­dy­mą.

Sg klinikoje dėl reumatinių ligų nuolat konsultuoja gydytojos reumatologės L.Adomaitienė bei I.Šniuolienė.

laikrastisplunge.lt