Riešutų vartojimas nėštumo metu gali apsaugoti vaikus nuo alergijos

Ekspertai teigia, kad moterų, kurios nėštumo metu vartoja daugiau riešutų, vaikai turi mažesnę alergijos riešutams riziką.

Reklama

Svarbiausia- įvairi nėščiųjų mityba

Alergija maistui tampa epidemija. JAV apie 8 proc. vaikų yra alergiški maistui. Dramatiškas alergijos maistui augimas - ne vien JAV fenomenas. Jis  stebimas visame pasaulyje: Europoje, Indijoje, Japonijoje, Kinijoje ar Kanadoje.

Įvardijami aštuoni produktai, dažniausiai sukeliantys alergiją vaikams. Dažniausi - kiaušiniai, pienas, riešutai. Alergiškų žemės, anakardžio, graikiniams riešutams, migdolams vaikų skaičius JAV padidėjo beveik tris kartus: nuo 0,4 proc. 1997 metais iki 1,4 proc. 2010 metais. Tačiau iki šiol nėra aišku, ar maisto alergija pasireiškia dėl genetinių, ar aplinkos faktorių. Vienoje iš studijų buvo analizuojama, ar vaiko alergija maistui gali būti susijusi su motinos mityba nėštumo metu.

Iš 8200 atrinktų vaikų 300 buvo alergiški maistui, iš jų 40 - riešutams. Pasirodo, kad motinų, kurios nėštumo metu vartojo daugiau riešutų (5 ar daugiau kartų per savaitę), vaikai pasižymėjo mažesne alergijos riešutams rizika. Viena sąlygų buvo ta, kad pačios motinos riešutams nebuvo alergiškos. Duomenys paneigė iki tol egzistavusį įsitikinimą, kad nėščioms moterims vartojant tam tikrus produktus jų vaikai alergizuojami.

Priešingai, įvairi ir tinkama nėščiųjų mityba apsaugo vaikus nuo tolesnių sveikatos problemų. O ankstyvas susidūrimas su galimais alergenais padidina toleranciją maisto medžiagų komponentams ir alergijos riziką sumažina.

Vaikų alergijos mastai Lietuvoje

Neseniai disertaciją „Maisto alergija Lietuvos naujagimių kohortoje“ apsigynusi vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė  dr. Indrė Būtienė portalui VLMEDICINA.LT papasakojo, kad rengdama disertaciją tyrė alergijos maistui pasireiškimą 1558 vaikų grupėje, juos stebint nuo gimimo iki 2,5 metų.

„Tėvų pastebėtos (t.y. kuomet tėvai manė, kad jų vaikas yra alergiškas maistui) alergijos maistui paplitimas Lietuvos naujagimių kohortoje nustatytas 17,1 proc. vaikų, tačiau tik 5,6 proc. visų vaikų alergija maistui buvo patvirtinta. Dažniausiai alergija iki 2,5 metų amžiaus vaikams buvo nustatyta pienui ir kiaušiniams. Rečiau - kviečiams ir žemės riešutams, sojai, žuviai. Dar rečiau buvo nustatyta alergija morkoms, bulvėms, pomidorams, mielėms, jautienai, lazdyno riešutams, apelsinams. Kaip žinoma, dauguma vaikų „išauga“ alergiją maistui. Projekto pabaigoje, kai vaikams sukako 2,5 metų, tik 1,4 proc. vaikų vis dar pasireikšdavo reakcijos valgant atitinkamus maisto produktus“, - pasakojo I. Būtienė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, jog apsisaugojimas nuo alergijos maistui išsivystymo vengiant alergenų nėštumo, žindymo ir kūdikystės metu anksčiau buvo laikoma efektyvia visuomenės sveikatos politika, nors šią teoriją patvirtinančių epidemiologinių duomenų buvo labai mažai.

„Nors nurodoma, kad didelės rizikos žindančioms motinoms paskirta alergenų vengimo dieta gali sumažinti atopinio dermatito riziką vaikui, o jau sergantiems šia liga  vaikams būklę gali palengvinti, tačiau šios hipotezės patvirtinimui reikia atlikti daugiau klinikinių tyrimų. Iki šiol laikomasi nuomonės, kad didelės rizikos nėščiajai paskirta dieta be alergizuojančių produktų nesumažina atopinių ligų išsivystymo rizikos jos būsimam vaikui, tačiau priešingai, tokia dieta gali neigiamai paveikti motinos ir vaisiaus sveikatą“, - teigia dr. I. Būtienė.

Prieštaringi tyrimo rezultatai

Išanalizavusi motinų mitybą nėštumo ir žindymo metu gydytoja disertacijos metu nustatė, kad tiek motinos vengimas gerti pieną ir valgyti pieno produktus nėštumo metu, tiek ir šių produktų vartojimas, motinos nuomone, dideliais kiekiais, reikšmingos įtakos sensibilizacijai pienui neturėjo.

Panašūs duomenys gauti vertinant kiaušinių, kviečių ir žuvies produktų vartojimą nėštumo ir žindymo metu.

Motinų, kurios nėštumo metu valgė daug sojos produktų, vaikams reikšmingai dažniau nustatyta sensibilizacija sojai. Duomenų analizė apie žemės riešutų vartojimą taip pat parodė, kad motinų žemės riešutų valgymas dideliais kiekiais nėštumo metu turi reikšmingos įtakos sensibilizacijos riešutams jų vaikams atsiradimui.

Kitose šalyse atliktų tyrimų duomenys

Gydytoja dr. I. Būtienė teigia, jog tyrimų, kurių metu buvo prospektyviai tirtas ryšys tarp motinos mitybos nėštumo ir žindymo metu ir alerginių ligų vaikystėje išsivystymo, nėra daug.

„LISA kohortinio tyrimo metu analizuota motinų mitybos įtaka alergijai maistui išsivystyti jų vaikams. Nustatyta, kad motinų, kurios nėštumo metu valgė daug grietinės, vaikams dvejų metų amžiuje buvo didesnė sensibilizacijos pienui rizika. Tokios asociacijos tarp produktų iš kiaušinių valgymo nėštumo metu ir sensibilizacijos kiaušiniui nebuvo nustatyta. To paties tyrimo metu nustatyta, kad žuvies valgymas dideliais kiekiais paskutinįjį nėštumo mėnesį sumažino egzemos, bet ne sensibilizacijos maistui vaikystėje riziką. Naujausia 2012 metų Cochrane apžvalga, įvertinusi du atliktus tyrimus su 523 vaikais, nurodo, kad motinų alergenų vengimas žindymo metu neapsaugojo nuo atopinio dermatito pasireiškimo ar sensibilizacijos karvės pienui, kiaušiniui ar žemės riešutams jų vaikams sulaukus 18 mėnesių amžiaus. Vertinant AVON ilgalaikio tyrimo rezultatus nustatyta, kad nėštumo metu vartojami žemės riešutai ir sojos produktai neturėjo įtakos vaikų sensibilizacijai žemės riešutams“, - tyrimų duomenis pristato I. Būtienė.

“Taip pat mano disertacinio darbo metu buvo nustatyta, kad vaikai, gimę cezario pjūvio operacijos metu, pirmąją gyvenimo savaitę primaitinti mišiniu arba cukruotu vandeniu, patys gydyti antibiotikais arba jei motinos vartojo antibiotikus pirmąją savaitę po gimdymo, alergiškų namų dulkių erkėms ar gyvūnams mamų vaikai, gyvenantys mieste, ypač šalia greitkelio, taip pat rūkančių mamų arba veikiamų pasyvaus rūkymo (jei nors vienas iš šeimos narių rūko) vaikai turėjo didesnę riziką tapti alergiškais maistui”, - pasakojo I. Būtienė.

Šaltiniai

HealthDay. Published online December 23, 2013.

Kramer, M. S., & Kakuma, R. (2003). Maternal dietary antigen avoidance during pregnancy and/or lactation for preventing or treating atopic disease in the child. The Cochrane database of systematic reviews, (4), CD000133. doi:10.1002/14651858.CD000133

Lack, G., Fox, D., Northstone, K., Golding, J., & Team, C. S. (2003). new england journal, 977–985.

Ms, K., Kakuma, R., Kramer, M. S., & Kakuma, R. (2012). Maternal dietary antigen avoidance during pregnancy or lactation , or both , for preventing or treating atopic disease in the child ( Review ) Maternal dietary antigen avoidance during pregnancy or lactation , or both , for preventing or treating atopic d, (9). doi:10.1002/14651858.CD000133.pub3.Copyright

Sausenthaler, S., Koletzko, S., Schaaf, B., Lehmann, I., Borte, M., Herbarth, O., … Heinrich, J. (2007). Maternal diet during pregnancy in relation to eczema and allergic sensitization in the offspring at 2 y of age. The American journal of clinical nutrition, 85(2), 530–7. Retrieved from https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17284754

Zeiger, R. S., & Heller, S. (1995). The development and prediction of atopy in high-risk children: follow-up at age seven years in a prospective randomized study of combined maternal and infant food allergen avoidance. The Journal of allergy and clinical immunology, 95(6), 1179–90. Retrieved from https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7797786