Rinkimai 2012: liberalcentristų pažadai kelti medikų algas - tik svajonė ar priešrinkiminė manipuliacija? (4)

Ateinantiems rinkimams į Seimą konservatorių sveikatos politikai parengė veikiausiai pernelyg optimistinę ar tiesiog populistinę programą, nes premjeras Andrius Kubilius Antanui Matului praėjusią savaitę pareiškė, kad ji „labai brangiai kainuotų valstybei“ (cituojame A. Matulo „Vakarų Lietuvos medicinai“ perduotus žodžius). Tad kol šalies valdantieji laukia taupesnės savo programos patvirtinimo, užmeskime akylą žvilgsnį į greičiau skaičiuojančių (o gal, priešingai, visai nesivarginančių šito daryti?) jų bendražygių šioje Vyriausybėje  –  liberalcentristų – pažadus rinkėjams.

Reklama

Liberalcentristai nuveikė daug?

Liberalų ir centro sąjunga savo rinkiminės programos dalį, skirtą sveikatos apsaugos problemoms, pradeda nekukliai, pasigirdama: „Liberalų ir centro sąjunga nuveikė itin daug,  kad sumažėtų perteklinis biurokratizmas šios srities reguliavime, neskaidrus investicinių lėšų skirstymas aparatūrai įsigyti, renovacijai, kitoms reikmėms, kurios anksčiau galėjo sukurti nelygias sąlygas sveikatos sistemos įstaigoms“. Ironiška, bet skaitant apie neskaidrumo sumažinimą straipsnio autorei įkyriai galvon lindo mintis apie Klaipėdos jūrininkų ligoninės sukauptus 23 milijonus litų neaišku per kokį laikotarpį, jei prieš dvejus metus ji neturėjusi nė 200 tūkstančių litų trinkelėms iškloti, kas paaiškėjo netrukus turinčioje baigtis kyšininkavimo tarpininkavimo ir dokumentų klastojimo byloje.

Biurokratija ir korupcija tik auga

Su tokiomis liberalcentristų pagyromis kategoriškai nesutinka Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas Pranas Šniuolis: „Privačių centrų savininkai sukčiauja, apgaudinėja gydytojus, išsunkia iš jų paskutinį prakaito lašą. Biurokratija tik didėja, korupcija tik auga. Kai kada nutildo kokį vargšą vyr. gydytoją, bet nedidelėse ligoninėse, pavyzdžiui, Plungės, Gargždų, Kretingos, sugrūsta geriausia aparatūra, pavyzdžiui, laparoskopinė, labai brangi, nors šios ligoninės atlieka taksi funkcijas. Telšiuose jau paprasčiausio apendicito niekas nemoka išoperuoti, veža tokius pacientus į Klaipėdą“.

Tęsdamas mintis apie sveikatos apsaugos sektoriaus biurokratizmą, P. Šniuolis negailėjo kritikos ir esamai siuntimo pas specialistus tvarkai: „Tiesą sakant, bijočiau net susirgti, nes nežinočiau, kur eiti. Juk pacientas nepatenka iškart pas reikiamą specialistą, o pirmiausia turi gauti šeimos gydytojo siuntimą“.

„Liberalų ir centro sąjunga padarė viską, kad iš Lietuvos išvažiuotų gydytojai! Jų siūlymu buvo sutrumpintos gydytojų atostogos ir pailgintas darbo laikas. Jie pažeidė medikų teises! Nematau nieko, ką padarė geriau!” – taip į straipsnio autorės persakytą liberalcentristų pagiriamąjį žodį sureagavo prieš dvejus metus neteisėtai iš darbo atleista Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutė, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.

Sutaupytų optimizuodami tinklą

Galbūt liberalcentristai nori ištaisyti savo klaidas ir sugrąžinti gydytojus į Lietuvą, nes rinkėjams (veikiausiai turintiems medicininį išsilavinimą) žada labai smarkiai kelti jų atlyginimus – net iki europinio lygio.  „Medikai turi gauti tinkamą atlyginimą, kad nebūtų priversti dirbti dviejose-trijose pareigose“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ savo partijos programą pristatė Algis Čaplikas. Iš kur būtų imamos tokios lėšos, jei, pavyzdžiui, Anglijoje jaunasis gydytojas uždirba pavertus mūsų pinigais 9-21,75 tūkst. litų per mėnesį, konsultantai  –29-44 tūkstančius litų?Vokietijoje medikų algos dar didesnės. Prieš porą metų pirmųjų metų gydytojai rezidentai  uždirbdavo 13 tūkstančių litų, gydytojas ligoninėje – 23,5 tūkst. litų, skyriaus ar padalinio vadovas – 32,5 tūkst. litų, klinikos vadovas iki 40-ies metų – 48,6 tūkst. litų, 40-60 metų klinikos vadovas– 75 tūkst. litų.

„Reikia sutaupyti neracionaliai panaudojamas lėšas optimizuojant gydymo įstaigų tinklą. Aukštos kokybės paslaugos turi būti teikiamos tik medicinos centruose. Tad tęsime pradėtą reformą, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. – Vaistų kainų augimas sustabdytas. Į Lietuvos rinką įleidome generinius, pigesnius, vaistus“.

10 tūkst. litų – ideali alga

Liberalcentristas atkreipė dėmesį, kad Lietuvai būtų gerokai pigiau išlaikyti vieną ligonių kasą, o ne daugybę teritorinių. A. Čapliko manymu, reikalingas papildomas medicininis draudimas, einantis lygiagrečiai privalomojo.

Kaip portalo pašnekovai vertina vieną maloniausių liberalcentristų idėjų  - atlyginimų kėlimą? Ir kokio dydžio toji konkurencinga alga turėtų būti? „Dauguma gydytojų godūs, - nustebina atsakymu P. Šniuolis. – Bet tam, kad jis gerai jaustųsi, važiuotų į kursus, pirktų knygas, kad nereikėtų dirbti keliose darbovietėse, reiktų 10 tūkstančių litų algos. Ji nėra konkurencinga su kitų ES šalių gydytojų atlyginimais, bet atsižvelgiant į Lietuvos ekonomiką, tai būtų idealus atlygis“.

Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį ir į kitą šitos gražios idėjos pusę: „Mes, gydytojai, negalime būti išskirti. Ir kiti žmonės – pedagogai, žurnalistai, kurie daug laiko skyrė mokslams, verti didesnių atlyginimų, - kalbėjo gydytojas. – Be to, nežinau, kaip Lietuva iš tokios situacijos gali išsisukti. Gydytojai yra visuomenės dalis, o Lietuva – sunkioje ekonominėje situacijoje“.

„Bet liberalcentristai bent jau svajoja“, - šyptelėjo pašnekovas.

Konkurencinga alga - tik administracijos pašonėje

A. Kavaliauskaitė karčiai pažymėjo, kad gydytojų atlyginimo dydis priklauso nuo to, kiek tas gydytojas „arti administracijos“: „Jei būsi proteguojamas gydymo įstaigos administracijos, tai savo atlyginimu konkuruosi ne tik su ES, bet ir su Amerika. Ir ekonominės krizės metu Karoliniškių poliklinikoje labai išaugo etatų įstaigos administracijoje. Pavyzdžiui, jei iki tol buvo vienas ūkvedys, dabar yra ir jo pavaduotojas.

Moteris įsitikinusi, kad visų pirma pinigai turi būti skaidriai skirstomi, tačiau, kaip jau minėjome anksčiau, liberalcentristų teigiamo indėlio tame nepastebėjo: „O dabar gyveni ant išgyvenimo ribos“. Mokant pusantro tūkstančio lengviau tokį darbuotoją valdyti. Apie ką galima kalbėti, jei už papildomas paslaugas gaunant 50 litų, gydytojui atitenka tik 3 litai, slaugytojai – 1 litas. Su tokiais įkainiais sunkiai mes nukonkuruosime Europą, - jau be ironijos kalbėjo profsąjungos vadovė. – Pavyzdžiui, Lenkijoje už budėjimo naktį moka tūkstantį litų. Lietuviai gydytojai savaitgaliais skrenda į Angliją budėti, jiems kelionė atsiperka ir dar lieka. Kad ir Norvegijoje visai gydytojo šeimai skiriamas išlaikymas, butas, apmokami norvegų kalbos kursai ir dar lieka 30 tūkstančių litų per mėnesį. Mūsų gydytojai sutiktų, kad bent jau nuo tų 25 tūkstančių litų, už kuriuos suteikiama medicininių paslaugų, jiems liktų 60 procentų“.

Baigdama savo mintis A. Kavaliauskaitė negailėjo kritikos taip gražiai rinkėjams prisistačiusios partijos darbų atžvilgiu: „Medicinos sistema praktiškai sugriauta visiškai. Ir niekas nekontroliavo, kaip dirba sveikatos priežiūros įstaigos, kiek padaugėjo administracijos etatų.  Pacientui nuo to tik pablogėjo, eilės – po kelis šimtus žmonių“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt