Ko gero, netolimoje ateityje fantastinės istorijos apie robotus nebus jau tokios ir fantastinės. Ką netolimoje ateityje, - jau šiandien robotai vairuoja automobilį, padeda buityje ir įvairiose pramonės šakose. Taip pat ir medicinoje: talkina chirurginių operacijų metu, pakeičia slaugytojus. Kas dar gali nustebinti? Gal robotai jūsų kraujyje? Paskirstantys vaistus selektyviai, kur jie turi veikti, arba išvalantys organizmą nuo toksinų. Ir net jei tai skamba ganėtinai neįtikinamai, stebinti tikrai nebeturėtų. Mat ne per seniausiai sukurta ir atspausdinta pirmoji „mikrožuvis“, galinti nardyti žmogaus kraujotakos sistemoje.
Jeigu galite įsivaizduoti žmogaus plauko plotį (apie 120 mikronų), tai galbūt įsivaizduosite ir šią kraujotakos žuvelę. Jos dydis kelis kartus mažesnis už minėtą matą. Pakliuvusi į kraujotaką, mikrožuvelė gali keliauti į specifinę vietą.
Kodėl tai gali būti aktualu vaistų išnešiojimui? Todėl kad geriamieji, leidžiamieji ir kitų panašių formų vaistai patenka bendrai į organizmą ir veikia jį visą. Kaip sakoma, vieną organą gydo, kitam gali pakenkti. Mikrožuvelės nugabentų vaisto daleles į tikslinę vietą ir vaistas veiktų tik ten, kur reikia. Būtų padidintas vaisto efektyvumas ir sumažinti šalutiniai poveikiai. Tai, pavyzdžiui, labai aktualu gydant vėžį. Be to, tokie mikrorobotukai galėtų išvalyti organizmą nuo nuodingų medžiagų, toksinų.
Kaip veikia šis nepaprastas daiktas? Mikrožuvelėse yra platinos nanodalelių. Jos įtaisytos ant mikrouodegos. Mikrouodegos su platinos dalelėmis judėjimą skatina vandenilio peroksidas. Žuvelių galvose yra geležies oksido dalelių, kurios veikia magnetizmo principu ir leidžia tokioms žuvelėms judėti kraujotakoje venomis. Toksinus iššluojančios žuvelės turi juos neutralizuojančių nanodalelių – polidiacetileno. Šios dalelės padeda sugaudyti kenksmingus toksinus ar net nuodus.
Nanoinžinierius ir būsimas mokslų daktaras Whei Zu iš San Diego, išvystęs šį projektą, neatskleidžia, kodėl pasirinko būtent žuveles – dėl simbolinės reikšmės ar dėl struktūros. Tačiau pamini, kad šiuo metu eksperimentuoja su kitokiais jūrų gyvūnais mikrorobotais. Kokią funkciją galėtų atlikti skirtingi nanosutvėrimai, irgi kol kas neatskleidžiama.
Kur pasisuks toks įdomus eksperimentas, neaišku – ar sulauks dėmesio, panaudojimo medicinoje galimybių, ar pritrauks finansų projektui vystyti ir pritaikyti toliau. O mes galime ir toliau stebėtis, ką įdomaus mums atneš ateitis.
Šaltinis:
Wei Zhu, Jinxing Li, et al. 3D-Printed Artificial Microfish. Advanced Materials. 2015.