Rotavirusas į ligos patalą guldo mažus ir didelius
Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus palatos šiuo metu pilnos pacientų – siaučia virusinės žarnyno infekcijos. Pasak skyriaus medikų, ypač padaugėjo sergančiųjų rotavirusine infekcija – į ligoninę atvežami ne tik vaikai, bet kartu gydosi šia infekcija vienas nuo kito užsikrėtę ir kiti šeimos nariai.
Pavojus – mažiausiems
Infekcinių ligų skyriaus vedėja, gydytoja Dalia Bračkienė papasakojo, jog rotavirusinės infekcijos (RVI) šaltinis yra sergantis žmogus ar virusų nešiotojas, kuris išskiria virusą su išmatomis. Anot gydytojos, RVI užsikrečiama per nešvarias rankas ar sergančiojo žmogaus išmatomis užterštus daiktus, indus, maistą. Ligos metu žmogus su išmatomis į aplinką išskiria labai daug rotavirusų (apie 108-1010 virusų viename ml išmatų), o tam, kad užsikrėstume, pakanka tik 10-100 virusų. RVI inkubacinis periodas dažniausiai trunka nuo 12 valandų iki 5 parų. Ligos pradžia būna ūmi – prasideda karščiavimu, vėmimu, dažnu viduriavimu labai vandeningomis išmatomis. Karščiavimas, vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas – 3-7 dienas. Sergantis žmogus praranda daug skysčių, organizme sutrinka elektrolitų pusiausvyra, gali sutrikti inkstų ir kitų gyvybiškai svarbių organų veikla.
„Sunki dehidracija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams iki penkerių metų amžiaus, kurie dažniausiai ir serga RVI. Vyresni vaikai ir suaugusieji RVI suserga žymiai rečiau arba dažniausiai serga lengvesne ligos forma“, – sakė D. Bračkienė.
Virusai – atsparūs
Rotavirusai gana atsparūs – ant sauso paviršiaus išlieka gyvybingi iki 15 dienų, ant rankų – iki 4 valandų, vandenyje – iki mėnesio. RVI yra atsparūs ir buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčių dezinfekuojančių medžiagų ar 70 proc. etanolio turinčių tirpalų bei virinant.
„Didelis rotavirusų atsparumas ir ypač maža virusų užkrečiamoji dozė sudaro jiems palankias sąlygas staigiai paplisti tarp žmonių. Persirgus RVI, išsivysto trumpalaikis imunitetas. Mažinant galimybę užsikrėsti rotavirusais, reikia vengti kontakto su sergančiuoju. Sergančių vaikų negalima vesti į ikimokyklines įstaigas ar kitas vaikų susibūrimo vietas, o įtarus vaiką sergant RVI, kuo greičiau atskirti nuo sveikų šeimos narių“, – pataria gydytoja D. Bračkienė. Ji akcentavo, jog ypač svarbu namuose laikytis švaros, taip pat asmens higienos. Dažnas nėra įpratintas kaskart plautis rankas po tualeto ar parėjęs iš kiemo. Kai į namus įsisuka virusinės žarnyno infekcijos, reikia juos tinkamai prižiūrėti: vėdinti patalpas, kasdien plauti grindis, valyti dulkes, dezinfekuoti namų apyvokos daiktus, muilo ar sodos tirpalu šluostyti vaiko žaisliukus, o rankas plauti muilu po tekančiu vandeniu.
Nuo rotavirusinės infekcijos apsaugo skiepai. Šiuo metu Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių yra
įregistruotos dvi saugios ir efektyvios vakcinos, skirtos vaikams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.
Žiemos liga
Pasak gydytojos D. Bračkienės, ne mažiau nemaloni liga yra ir norovirusinė infekcija, kuri pasireiškia panašiai kaip RVI – pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Tačiau šia infekcija lengviau persergama negu RVI. Norovirusine infekcija dažniausiai sergama žiemą ir medikai ją vadina „žiemos vėmimų liga“.
„Kai nesilaikoma asmens higienos reikalavimų šeimose, uždaruose kolektyvuose infekcija plinta labai greitai, o užsikrėsti gali beveik visi su infekcija susidūrę asmenys: tiek vaikai, tiek suaugusieji. Dėl to kartais kyla šios ligos protrūkiai darželiuose, mokyklose. Virusas gali plisti per išmatas, taip pat oro lašeliniu ar buitinio kontakto būdu. Užsikrėsti galima ir per virusais užterštą maistą, vandenį, buities reikmenis“, – pasakojo gydytoja D. Bračkienė.
Pasak gydytojos, iš pradžių tiek rotavirusų, tiek norovirusų sukeltų ligų simptomai yra labai panašūs. „Norovirusinei infekcijai būdinga nelabai aukšta temperatūra, vėmimas ir viduriavimas, silpnumas, daugeliui skauda pilvas, kitiems – galva. Ne kiekvienam prireikia ligoninės – daugelis išsigydo namuose. Kai kurie žmonės, užsikrėtę norovirusu, jokių sveikatos sutrikimų nejaučia. Tačiau toks žmogus gali perduoti ligą aplinkiniams“, – sakė gydytoja.
Jokiais vaistais sergantieji rotavirusų ar norovirusų sukeltomis ligomis negydomi. „Svarbiausia grąžinti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą organizme ir ją palaikyti. Pacientams skiriame geriamosios rehidracijos tirpalus, jei reikia – intraveninę rehidraciją. Maistas turi būti lengvai virškinimas, nedirginantis žarnyno, virtas ar troškintas. Tėveliams reikia daug kantrybės slaugant infekcijų išvargintus mažuosius pacientus, nepamirštant jų nuolat pagirdyti, nes kuo daugiau geriama skysčių, tuo greičiau pasveikstama“, – sakė gydytoja D. Bračkienė.
Janina Tilvikaitė
Susiję straipsniai
