Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena. Siekiant atkreipti dėmesį į širdies ligas skatinančią atsirasti riziką ir paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata, Lietuvoje visas rugsėjis skelbiamas Širdies sveikatos mėnesiu, nes sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ligų Lietuvoje - vienas iš didžiausių Europoje.
Infarktas išlieka mirtina liga
Kas antrą mirtį Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos - tai kasmet sudaro apie 55 procentus visų mirčių, o pasaulio vidurkis – apie 29 proc.
Nors daugelyje pasaulio šalių širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis, Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta 2,5 karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse. Kasmet šios ligos Lietuvoje nusineša daugiau kaip 23 tūkstančius žmonių gyvybių.
Rūpintis savimi reikia nuo jaunystės
Dėl nepakankamo rūpinimosi savo sveikata Lietuvoje labai didelis rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligoms paplitimas – daugelio žmonių per aukštas kraujospūdis, per didelis cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje. Tačiau retas žino šiuos savo sveikatos skaičius, nes nėra įprasta profilaktiškai tirtis.
Svarbiausia – pakeisti požiūrį į sveikatą, juk tokie paprasti dalykai, kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, daro stebuklus. Deja, Lietuvoje daugelis į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai suriečia skausmas.
Neatsakingas požiūris kainuoja brangiai
Šeimos gydytojams ne kartą iš pacientų tenka išgirsti, kad per didelis pilvas netrukdo, todėl riebaus ir saldaus maisto neketina atsisakyti, o daugiau pajudėti neturi laiko.
Lietuviai turi dar vieną sveikatai itin kenksmingą įprotį – per daug vartoja druskos. Tarp ES šalių mes esame vieni iš daugiausiai vartojančiųjų druskos. Šio produkto Lietuvoje reikia dvigubai daugiau negu Prancūzijoje ar Graikijoje. Tai viena iš priežasčių, kodėl daugelio lietuvių kraujospūdis padidėjęs ir yra toks didelis skaičius žmonių, nuolat vartojančių vaistus nuo kraujospūdžio.
Pavojus ateina tyliai
Veikiamos neigiamų mitybos ir gyvensenos veiksnių, kraujagyslės susiaurėja, prarasdamos lankstumą, elastiškumą. Susiaurėjus kraujagyslėms, kyla kraujo spaudimas, kuris savo ruožtu apsunkina širdies darbą. Padidėjęs kraujospūdis pažeidžia jautrų vidinį kraujagyslių sluoksnį, dar labiau skatindamas riebalų susikaupimą ir audinių surandėjimą.
Dažniausiai tik užakus širdies kraujagyslėms ir arterijoms iki 50-60 proc., pradedami jausti pirmieji simptomai. Kai kurie žmonės neįtaria apie širdies ligą ir gresiantį pavojų net iki tol, kol arterijos neužanka iki 70 proc.
Apie 60 proc. visų mirtinų širdies priepuolių ištinka staiga, ne ligoninėje, o juos patiria žmonės, kurie net neįtarė sergantys širdies-kraujagyslių ligomis.
Širdies ligų rizikos faktoriai:
1. Aukštas lipidų kiekis (ypač cholesterino kiekis).
2. Aukštas kraujo spaudimas.
3. Rūkymas.
4. Amžius.
5. Paveldimumas (genetinė tendencija).
6. Lytis (vyrai turi didesnę riziką nei moterys).
7. Diabetas (I ir II tipai).
8. Viršsvoris.
9. Nejudrumas.
10. Stresas.