Kiekvieną rugsėjį visose Europos Sąjungos šalyse organizuojama Europos judrioji savaitė, kuri prasideda nuo rugsėjo 16 dienos. Judriosios savaitės kulminacija – Diena be automobilio, tradiciškai minima rugsėjo 22-ąją. Ji suteikia unikalią galimybę atkreipti pasaulio lyderių, visuomenės ir suinteresuotų institucijų dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai bei patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo būdų – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Tai ne tik gerina gyvenimo kokybę miestuose, mažina oro taršą ir triukšmą, bet ir efektyviai prisideda prie eismo saugumo gerinimo, todėl reikėtų stengtis ne tik Tarptautinę dieną be automobilio, bet ir ištisus metus kelionei į darbą, parduotuvę ar į svečius rinktis ne greitą ir patogų savo automobilį, o sveikesnę ir taupesnę transporto rūšį.
Europoje pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio“ buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. Puiki idėja greitai išplito ir 2000 m. šiame renginyje jau dalyvavo 760 miestų ir 26 Europos šalys. Briuselyje panašios akcijos tapo neatsiejamos nuo miesto gyvenimo. Briuseliečiai minėdami šią dieną surengia sau šventę. Miesto gatvėse šurmuliuoja pėstieji, dviratininkai, riedutininkai, riedlentininkai, o kurie tą dieną važiuoja automobiliu badomi pirštais, jiems švilpiama. Nepalaikantys idėjos miestiečiai pasijunta nejaukiai. Toks Briuselio gyventojų vieningumas minint „Tarptautinę dieną be automobilio“ turėtų tapti geru pavyzdžiu ir Lietuvai.
Tarptautinės dienos be automobilio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, raginti miestų gyventojus asmeniškai prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo, atsisakant važiavimo automobiliu ir pasirenkant mažiau orą teršiantį visuomeninį transportą, dviračius, naudoti biodegalus ir biokurą, keliauti pėsčiomis.
Lietuviai didžiąją dalį kilometrų nukeliauja automobiliais... Lietuviai apie 90 proc. kilometrų nukeliauja automobiliais, viešajam miesto transportui tenka 8 proc., o traukinių dalis nesiekia ir procento. Tai didžiausias skirtumas visame regione – pavyzdžiui, kaimynai latviai automobiliais nukeliauja 79 proc. atstumų, o visa ES – 83 proc. Eurostato duomenimis, ES automobilį turi kas antras pilietis. Didžiausia automobilių koncentracija - Italijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge. Pastarajame 1000 gyventojų jų tenka 659 – tai ES rekordas. Automobiliai dideliuose miestuose yra pagrindinis atmosferos teršimo šaltinis. Autotransporto išmetamųjų teršalų dalis sudaro net 60-70 proc. bendrojo visų teršalų kiekio.
Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., gyventojų amžius pailgėtų 3–5 metais, sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., o kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.
Akivaizdu, kad tikėtis didelių pokyčių be asmeninių pastangų nereikėtų, todėl Tarptautinė diena be automobilio puiki proga bent vienai dienai pakeisti savo kasdienius transporto įpročius ir padovanoti sau ir visuomenei švaresnio oro gurkšnį.
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus informacija