Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena

Kiekvienų metų rugsėjo 28-ą dieną minima Pasaulinė pasiutligės diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šios pavojingos žmonėms ir gyvūnams ligos grėsmę bei didinti žmonių supratimą apie pasiutligės prevencijos svarbą.

Pasiutligė yra išplitusi beveik visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo pasiutligės miršta beveik 55 tūkstančiai žmonių, kurių 40 proc. sudaro vaikai iki 15 metų amžiaus. Didžioji dalis (95 proc.) mirčių registruojama Azijos ir Afrikos šalyse. Lietuvoje per pastaruosius 10 metų pasiutligės virusu užsikrėtė ir mirė 2 žmonės. Šie žmonės į medikus nesikreipė ir jiems nebuvo skirta pasiutligės imunoprofilaktika.

Pasiutligės epizootologinė situacija Lietuvoje gerėja

Nuo 2006 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mūsų šalyje sistemingai vykdo pasiutligės likvidavimo programą, kurios tikslas – užkirsti kelią šios ligos plitimui tarp laukinių ir naminių gyvūnų bei panaikinti pavojų šia liga užsikrėsti žmonėms. Vykdant šią programą, kasmet - pavasarį ir rudenį - atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija. Jos metu visoje Lietuvos teritorijoje (išskyrus miestų, ežerų teritorijas) iš lėktuvų mėtomi jaukai su vakcina. 2013 m. rugsėjo-gruodžio mėn., Šiaulių apskrities savivaldybių teritorijose, atskirais etapais bus vykdoma šių metų rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija!

Dėka šios vykdomos programos laukinių ir naminių gyvūnų sergamumas pasiutlige kasmet  mažėja. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2009 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 63  laukinių ir naminių gyvūnų pasiutligės atvejai, 2010 m. – 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5, o šių metų sausio-liepos mėnesiais nustatytas tik vienas ligos atvejis. Nuo 2010 m. visi nustatyti laukinių ir naminių gyvūnų pasiutligės židiniai registruoti tik Lietuvos pasienio zonoje su Baltarusija.

Šiaulių apskrityje nuo 2009 m. pasiutlige sergančių gyvūnų nenustatyta. Paskutiniai pasiutligės atvejai Šiaulių apskrityje registruoti 2008 m. - 2 laukiniams ir 3 naminiams gyvūnams.

Šiaulių apskrityje registruota mažiau asmenų nukentėjusiųjų nuo gyvūnų

Galima pasidžiaugti ne tik tuo, kad Šiaulių apskrityje pastaraisiais metais neregistruojami gyvūnų pasiutligės atvejai, bet ir tuo, kad, nors ir nežymiai, bet sumažėjo nukentėjusiųjų nuo gyvūnų asmenų skaičius. Š. m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Šiaulių apskrityje medicininės pagalbos kreipėsi 369 gyventojai, kurie nukentėjo nuo įvairių laikinių ar naminių gyvūnų įkandimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais, tai yra apie 11,5 proc. mažiau nei praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu. Gyvūnai sužalojo 113 vaikų iki 15 m. amžiaus.

Daugiausia asmenų per š. m. aštuonis mėnesius nukentėjo nuo šunų ir kačių, šie gyvūnai sužalojo apie 96,5 proc. visų nukentėjusiųjų. Pasitaikė atvejų, kai asmenys buvo sužaloti audinės, žiurkės, vandens žiurkės, šeško, ežio. Visiems nukentėjusiems buvo laiku suteikta medicininė pagalba bei įvertinus riziką užsikrėsti pasiutlige, skirta pasiutligės imunoprofilaktika (35,2 proc. nukentėjusiųjų). Didžioji dalis asmenų nukentėjo nuo žinomų gyvūnų, dėl to dažniausiai yra kalti arba gyvūnų neprižiūrintys gyventojai, arba patys nukentėjusieji, kurie išprovokuoja gyvūno agresyvų elgesį, bando paglostyti, erzina svetimus gyvūnus ir kt.

 Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai primena:

Pasiutligė – mirtina virusinė infekcinė liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus sužeistą odą ar gleivinę.

Pagrindiniai pasiutligės viruso platintojai yra laukiniai gyvūnai - lapės, vilkai, usūriniai šunys. Jie apkrečia vieni kitus, bet gali apkandžioti ir naminius gyvūnus, o šie kontaktuoja su žmonėmis.

Iš naminių gyvūnų pasiutlige gali sirgti katės, šunys, karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys. Virusą taip pat platina žiurkės, pelės, kiti graužikai, šikšnosparniai.

Pasiutlige sergantiems gyvūnams būdinga pakitusi elgsena. Gyvūnai gali būti nepaklusnūs, susijaudinę, sutrikę ar agresyvūs. Jie neėda maisto, nelaka ir net vengia vandens, negali nuryti seilių. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui, lietimui, pakinta eisena, atsiranda raumenų traukuliai, silpnumas bei paralyžius. Laukiniai gyvūnai praranda savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus.

Vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais bei tinkamai ir atsakingai prižiūrėti savo augintinius, reguliariai juos skiepyti nuo pasiutligės.

Gyvūnui įkandus, būtina  tinkamai sutvarkyti žaizdą ir išsiaiškinti gyvūno šeiminkus. Žaizdą reikia kuo skubiau nuplauti švariu vandeniu ir stipriu muilo tirpalu, dezinfekuoti žaizdos kraštus jodu ar spiritu ir vykti į medicinos įstaigą, kurioje medikas apžiūrės žaizdą ir įvertinęs riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs reikiamą pasiutligės vakcinos kursą. Jei įkando šeimininką turintis augintinis, būtina išsiaiškinti šeimininko vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefoną, gyvūno skiepijimo nuo pasiutliges datą ir kt. Ši informacija yra svarbi gydytojui sprendžiant apie pasiutligės imunoprofilaktikos būtinumą.

Skiepai yra vienintelis efektyvus pasiutligės profilaktikos būdas, apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui.

Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos 5 vakcinos dozės (0, 3, 7, 14 ir 28-ą dieną nuo skiepijimo pradžios). Siekiant užtikrinti maksimalų pasiutligės vakcinos efektyvumą, būtina laikytis gydytojo nustatytų skiepijimosi terminų ir skiepijimosi kurso nenutraukti. Skiepai nuo pasiutligės nukentėjusiems nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų gyventojams yra nemokami.

Laukinių gyvūnų pasiutligės vakcina – pavojinga žmogui! Laukinių gyvūnų oralinė vakcina išmėtoma taip, kad gyventojai ir naminiai gyvūnai neturėtų sąlyčio su jaukais ir vakcina. Turėjus kontaktą su laukinių gyvūnų pasiutligės vakcina, plastikinės aliumininės lizduotės, įdėtos į jauką, turiniui patekus į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tokiais atvejais žmonės turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jeigu jaukai su pasiutligės vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Daiva Kulikauskienė,

Šiaulių visuomenės sveikatos centras