Rugsėjo 1 d. pradinukų tėveliams neišvengiamai sukels daug streso. Tačiau didžiausias iššūkis – vaikų kelionė į mokyklą – kartosis kiekvieną dieną dar devynis mėnesius, tad ir saugumo pamokas mažiesiems reiktų kartoti kuo dažniau. Draudikai pastebi, jog pagrindines pamokas apie raudoną šviesoforo signalą ir apsidairymą į abi kelio puses kartoja kone visi tėvai, tačiau norint būti tikriems dėl vaikų saugumo privalu daryti daugiau.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, jog svarbiausia – ne užversti vaiką draudimais ar paliepimais, o padėti jam pačiam suprasti, koks svarbus yra atsakingas elgesys.
Išmokykite teisingai išlipti iš transporto priemonės
A. Žiukelis aiškina, jog labai dažnai net patys rūpestingiausi tėvai nepasirūpina vienu pavojingiausių aspektų – teisingu išlipimu iš transporto priemonės.
„Jei vaikai daug kartų ir teisingai perspėjami apie perėjos pavojus, jie tai priima. Tačiau išlipdami iš automobilių, troleibusų ar autobusų jie nesuvokia, kad tos pačios grėsmės vis dar šalia, todėl tuojau puola bėgti, juokauti, o aplinkai nebeskiria daug dėmesio. O tiesa ta, jog išlipti neatsakingai – tas pats, kas tiesiog iššokti į gatvę“, – teigia BTA ekspertas.
Ekspertas pataria, kad jei tik yra galimybė, vaiką išlaipinkite ne prie gatvės, o stovėjimo aikštelėje šalia ugdymo įstaigos. Jei tokios galimybės nėra, stenkitės, kad vaikui nereiktų kirsti važiuojamosios kelio dalies: išlaipinkite jį ant šaligatvio, toje pačioje gatvės pusėje, kaip ir mokykla. Priminkite, kad lipant iš viešojo transporto priemonės svarbu neskubėti ir šiukštu nekirsti gatvės prieš transporto priemonės priekį ar galą.
Raskite ne greičiausią, o saugiausią kelią
Jei nepavyksta vaiko į mokyklą atvežti patiems, kelią atžaloms detaliai paaiškinkite bei išbandykite dar prieš rugsėjo 1-ąją. Ir nebūtinai tai turi būti pats trumpiausias atstumas.
„Vaikams saugiausias tas kelias, kurį jie pažįsta. Jei tėvai parodo, kaip ir kur eiti, net jei kelias iš tiesų visai ne greičiausias, vaikas rinksis jį, nes tai jam atrodys pažįstama ir suprantama. Mažamečiai tikrai nėra tokie naivūs, jog pavojų visiškai nesuprastų – jiems tiesiog sunku atpažinti šiuos pavojus naujose situacijose. Bet jei kiekvienąkart reikia eiti per tą pačią perėją, sėsti į tą patį troleibusą, praeiti tuos pačius pastatus, vaikas išmoks, kur kaip derėtų elgtis“, – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Vietoje nuobodaus pasakojimo šitai galima paversti žaidimu – prašyti vaiko iš atminties papasakoti, kur laukia šviesoforas, stotelė, pro kokius pastatus jam tenka praeiti ir pan.
Perspėjimus pateikite kuo paprastesne forma
Viena dažniausiai tėvų daromų klaidų – bandymas viską paaiškinti atžaloms nuodugniai ir argumentuotai, taip, kaip aiškinama suaugusiam žmogui. Tačiau vaikams gavus per daug informacijos susigaudyti tik sunkiau, o galiausiai dėl to jie gali pamiršti net svarbiausius patarimus.
„Kodėl vaikai taip mėgsta skaičiuotes ar paprastą eiliavimą? Nes jie tai įsimena, supranta ir jiems gražus pats skambėjimas. Todėl pradinukui išgirsti, pavyzdžiui, „Mėgstu skristi lėktuvu – per raudoną aš neinu“ ar ką nors panašaus yra turbūt net naudingiau, nei klausytis detalaus paaiškinimo, kurį vėliau užsigalvojęs jis šiaip ar taip pamirš“, – neabejoja A. Žiukelis.
Kai tik galite – eikite kartu
„Visi puikiai žino vieną pagrindinių pamokų tėvams – vaikai mokosi ne iš to, ką mes sakome, bet to, ką mes darome. Ir saugus elgesys nėra jokia išimtis. Galbūt pradinukas dar negali perprasti visko, ką kelyje atlieka vairuojantys tėvai, bet jei kartu su juo įveikiamas tas pats vaikui pažįstamas kelias į mokyklą – jis atkreips dėmesį į svarbias detales“, – teigia BTA ekspertas.
Ėjimo kartu privalumą pabrėžia ir psichologai – tokios kasdienės kelionės, kai užuot automobilyje ir tėvams, ir vaikams rūpinantis tik savo reikalais, jie keliauja bei kalbasi, stiprina jų ryšį ir leidžia vaikui imti pavyzdį iš tėvų elgesio kelyje į mokyklą.
Atskirkite laiką pramogoms ir laiką surimtėjimui
Tačiau svarbiausia, anot A. Žiukelio, yra padėti pamatus mąstymui, jog kai kuriose vietose budrumo prarasti tiesiog negalima, o vėliau šį supratimą kasmet gilinti. Tam svarbiausia išmokyti vaiką atskirti, kada ir kur žaisti galima, o kuomet – griežtai ne.
„Atėjus pramogų metui drąsinkite vaikus žaisti, bėgioti ir sportuoti, tuo pačiu parodykite jiems, kad išeiti iš namų ir atsidurti pavojuje – tai toli gražu ne tas pats. Tokiu atveju draudimą elgtis neatsargiai mažametis vertins labiau, nes supras, kad kai kur galima elgtis kaip tik nori, kai kur – ne, ir tai jam ims atrodyti tiesiog natūralu“, – aiškina BTA atstovas.