Rūkymas ir ankstyva mirtis – neišsemta tema
Rūkantys vyrai ir moterys turi tris kartus didesnę ankstyvos mirties riziką. Neseniai paskelbti dviejų didelės apimties tyrimų duomenys patvirtino jau seniai žinomas tiesas ir pateikė naujų įdomių duomenų apie rūkymo žalą sveikatai.
Rizika sirgti įvairiausiomis ligomis
Pavyzdžiui, niekada nerūkęs asmuo turi du kartus didesnę tikimybę sulaukti 80 metų amžiaus negu rūkantis. Rūkančių moterų gyvenimo trukmė sutrumpėja vidutiniškai 11 metų, o vyrų - 12 metų.
Tačiau tyrimai parodė ir vilties teikiančių rezultatų - atsisakius žalingo įpročio mirties rizika ženkliai sumažėja.
JAV atliktame tyrime dalyvavo 113 752 moterys ir 88 496 vyrai nuo 25 iki 79 metų amžiaus. Jie stebėti vidutiniškai 7 metus.
Tyrimas nustatė, kad rūkaliams padidėja rizika mirti nuo plaučių vėžio (18 ir 15 kartų atitinkamai moterims ir vyrams), kitų lokalizacijų vėžio (2 kartus), išeminės širdies ligos (atitinkamai 3,5 ir 3 kartus), insulto (atitinkamai 3 ir 2 kartus), kitų kraujagyslių ligų (3 ir 2 kartus), kvėpavimo sistemos ligų (8,5 ir 9 kartus), visų ligų (3 kartus), nelaimingų įvykių (4 ir 2 kartus).
Atsisakę rūkymo iki 34 metų amžiaus jie turėjo beveik tokią pačią mirties riziką kaip ir niekada nerūkiusieji - jų gyvenimo trukmė pailgėjo vidutiniškai 10 metų. Metus 35-44 metų amžiaus vidutiniškai gyvenama 9 metais ilgiau. Netgi atsisakius cigaretės 45-54 metų amžiaus gyvenimas pailgėja dar vidutiniškai 6 metais.
Reikia nuolat priminti
Šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė-Jurgutė, paklausta, ar verta rūkaliams priminti apie rūkymo žalą, jei jie ir taip jau ją žino, atsakė, jog tai esą būtina.
„Sprendimui mesti rūkyti žmogus turi pribręsti, turi ateiti tam laikas. Netikiu, kad būtų bent vienas žmogus, kuris rūkymas manytų, kad tai nekenkia jo organizmui. Daugelis žmonių mano, kad jei kas atsitiks, tai tik ne jam, nes jo senelis, pavyzdžiui, rūkė iki 90 metų ir jam nieko neatsitiko ir pan.“, - sakė R. Radzevičienė-Jurgutė, kiekvienos konsultacijos metu savo rūkančio paciento klausianti, ar neatsikratė žalingo įpročio, jei ne - gal jis jau nori apie tai pakalbėti. Mat kiekvienas žmogus pereina tam tikras pokyčių fazes ir kai jis yra pasiruošimo keistis fazėje, tada su juo galima kalbėti ir aptarti konkrečias priemones. O jei ta fazė neatėjo, kiekvieną kartą jį reikia informuoti nenuleidžiant rankų. Gydytojos patirtis įrodė, kad toks kalbėjimas tikrai daro poveikį.
Gydytoja prisiminė Švedijoje atliktą tyrimą, kurio metu šeimos gydytojas vienai rūkančių pacientų grupei klausydamas plaučius nesakydavo nieko, o kitai – konstatuodavo: „Jūs turite rūkaliaus plaučius“. Po kelerių metų paaiškėjo, jog grupėje, kuriai nieko nebuvo sakoma, neįvyko jokių pokyčių, o kitoje grupėje pusė pacientų buvo atsikratę sveikatą žalojančios priklausomybės.
„Pacientas turi pajusti, kad šeimos gydytojas nerimauja dėl jų rūkymo, suprasti, kad anksčiau ar vėliau žala sveikatai bus padaryta“, - teigia R. Radzevičienė-Jurgutė.
vlmedicina.lt
Šaltiniai
N. Engl. J. Med. 2013:368: 351-64
N. Engl. J. Med. 2013:368:341-50
Susiję straipsniai
