Rūkymas nebūna saikingas

„Buvusių rūkalių nebūna, bet metęs rūkyti žmogus, atsisakydamas gundančio dūmo, sąmoningai valdo procesą“. Taip į spaudos pusryčių dalyvių klausimus atsakinėjo doc. Aurelijus Veryga, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto vadovas. LSMU kartu su kitomis iniciatyvą palaikančiomis organizacijomis šiandien ragino susirūpinti savo ir aplinkinių sveikata – vyko akcijos bei paskaitos, sudominusios daugelį rūkalių, exrūkalių ir sveikos gyvensenos entuziastų.

Svarbus sutapimas buvo ir tai, jog vakar, gegužės 30–ąją Seimas pritarė Tabako kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis bus uždrausta asmenims iki 18 metų rūkyti tabako gaminius ar jų turėti bei kitiems susijusiems draudimams. „Tai džiuginanti žinia“, - teigė LSMU Sveikatos tyrimų instituto atstovai.

Pasak doc. A. Verygos, Lietuvoje dar smarkiai trūksta pagalbos norinčiajam mesti rūkyti, nors bendrame Europos šalių kontekste rodikliai neatrodo labai prastai. Vienok rūkančiųjų skaičiaus kreivė per dešimt metų ženkliai pakilo moterų rūkymą atspindinčiuose grafikuose, taipogi rūkalių amžius vis jaunėja. „Rūkantys vaikai ir paaugliai tampa norma, į kurią nebekreipiame dėmesio, galvojame, kad tiek to, geriau tebūnie rūkymas nei baisesni narkotikai. Toks požiūris – pražūtingas, 85 proc. nesavalaikių mirčių susiję su rūkymo sukeltomis ligomis“, - dėstė doc. A. Veryga. Didžiulę įtaką dar lengvai paveikiamiems jaunuoliams daro pramogų pasaulis, tuo naudojasi tabako produktų gamintojai, sumaniai siųsdami žinutes: rūkantis paauglių garbinamas aktorius ar kitas garsus asmuo su cigarete pasirodo ne atsitiktinai.

Tabako produkcijos rėmimo draudimams lig šiol skiriama per mažai dėmesio, įsitikinęs LSMU docentas. Nuolat siunčiamas signalas įpratina visuomenę, ji nebevertina kritiškai ir net neįsivaizduoja, kokią naudą suteikia cigarečių atsisakymas. Nors kai kurie pakitimai rūkalių organizme išlieka jau nebegrįžtamai, svarbu tai, jog metę rūkyti liaujamės alinti imunitetą, todėl nerūkančiojo ar metusio rūkyti žmogaus organizmas lengviau susidoroja su vėžinėmis ląstelėmis nei rūkančiojo, net jei ateityje tokias aptinka. Taigi labai svarbu įsisąmoninti, jog mesti rūkyti – niekada ne vėlu ir nereikia bijoti trumpalaikio streso, kurį, manoma, sukels šis atsisakymas. Doc. A. Verygos teigimu, šis stresas dažniausiai trunka viso labo dvi savaites, ypatingai sunkiais atvejais gali trukti iki trijų mėnesių. „Mielai pasidalinčiau fotografijomis moters, kuri kreipėsi į mane, siekdama mesti rūkyti, būdama jau solidaus amžiaus. Jos veidas, praėjus mėnesiui be cigaretės, buvo neatpažįstamas. Nereikia jokių reklamų ir visažistų, pokyčiai į gera matomi plika akimi“, - pasakojo doc. A.Veryga.

Visą dieną Kauno Rotušėje nuo 12 iki 17 val. Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) ir EK kampanija „Exrūkaliai nenugalimi“ kvietė dalyvauti akcijoje „Pūsk burbulus, o ne dūmus“, kurios metu visi norintys nemokamai galėjo pasimatuoti anglies monoksido (CO) kiekį iškvepiamame ore, konsultavosi metimo rūkyti klausimais, dalyvavo viktorinose.

Prie dienos minėjimo prisidėjo ir Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras su iniciatyva „Gimiau nerūkantis“, kurios metu LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo dalijami marškinėliai naujagimiams. Pasak iniciatyvos vadovės, Ainos Adomaitytės, „siekiame ne moralizuoti ar drausti, bet padėti mesti rūkyti norintiems ir paaiškinti, ko rūkantysis dažnai nesuvokia, kol jam nenurodomos objektyvios pasekmės bei žala“.

Organizatoriai: LSMU VSF Sveikatos tyrimų institutas, LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika, „EX Rūkaliai nenugalimi“, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas