Rūpinkimės sveikata ir per šventes
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad ir per šventes reikia rūpintis savo ir visų aplinkinių sveikata, tad ragina būti atsargiems apledėjus keliams ir šaligatviams, atsakingai elgtis prie vandens telkinių, vairuotojus kviečia atidžiau stebėti kelią, o pėsčiuosius – nepamiršti atšvaitų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad incidentų metu kito žmogaus sveikatai padaryta žala gali kainuoti labai brangiai, prireikus ją atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka.
Užklupus žiemiškiems orams padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo, raiščių patempimų, sąnario išnirimo paslydus ir nugriuvus. Šių traumų galima išvengti, tik reikia būti atsargesniems vaikštant apledėjusiais šaligatviais ar kiemais. Ypač daug nemalonumų žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra didesnė kaulų lūžių rizika.
Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimus ir būti atsargiems. Esant plikledžiui geriau neskubėti, avėti batus žema pakulne ir neslidžiu padu, o lipant slidžiais laiptais – laikytis už turėklų. Atšalus orams rekomenduojama saugotis nušalimų. Skaudžių nelaimių įvyksta ir ant vandens telkinių, kai ledas dar per plonas žiemos linksmybėms. Ypač reikėtų saugoti vaikus, juos įspėti.
Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai turėtų būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingi. Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.
Bene skaudžiausios nelaimės įvyksta keliuose, ypač jei už vairo – neblaivus vairuotojas. VLK kasmet fiksuoja atvejus, kai už nukentėjusių žmonių gydymą kaltininkui tenka atlyginti nemažas sumas ir sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) už žmogaus, nukentėjusio avarijos metu, gydymą. Šios sumos neretai siekia dešimtis tūkstančių litų, tad nukenčia ir kaltininko piniginė.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, veikia žalos PSDF biudžetui išieškojimo sistema. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, dėl avarijos, įsivėlus į muštynes, per buitinį konfliktą yra sužalojamas žmogus, už nukentėjusiojo gydymą gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos. Tačiau visa už gydymą sumokėta suma vėliau yra išieškoma iš kaltininko. Apie tokius įvykius teritorinėms ligonių kasoms (TLK) praneša policijos komisariatai, o TLK, apskaičiavusios žalos dydį, civiliniame ieškinyje ar pretenzijoje draudimo bendrovei, imasi žalos atlyginimo. Jos dydis priklauso nuo nukentėjusiam žmogui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir jų kainų.
Per paskutiniuosius 3 metus (2012 m., 2013 m. ir 2014 m.) į PSDF biudžetą iš fizinių asmenų kasmet buvo išieškota daugiau nei po 5 mln. litų. Taip jie kompensavo dėl savo kaltės kitų žmonių sveikatai padarytą žalą, kuri atsirado, pavyzdžiui, įsivėlus į muštynes, buitinio konflikto metu sužalojus kitą žmogų, sukėlus avariją esant neblaiviam.
Kaip rodo praktika, dauguma kaltininkų savanoriškai sutinka atlyginti žalą, nes tai vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui stojant prieš teismą arba kaip galimybė susitaikyti baudžiamojoje byloje.Visgi pasitaiko ir tokių, kurie ne tik neįvertina rizikingos situacijos (pavyzdžiui, vairuoja neblaivūs), bet ir pablogina savo padėtį vengdami atlyginti žalą.
Susiję straipsniai
