Rūta Pumputienė. Kodėl inovatyvūs vaistai lietuviams neprieinami?

Koronaviruso pandemija kaip niekas kitas įrodė, kaip Lietuvos ekonomikai svarbi yra inovatyvi sveikatos sistema. Deja, Lietuvos valdžios atstovams, panašu, tokio įrodymo bent jau kol kas neužtenka. Pernai Lietuvoje įsigaliojo nauja inovatyvių vaistų kompensavimo vertinimo tvarka, kuri turėjo palengvinti jų pasiekiamumą pacientams, deja, proveržis, kurio laukė industrija ir pacientai, virto dar didesniu barjeru ir šiandien yra sustabdytas. Efektyviausias medikamentinis gydymas Lietuvoje šiandien prieinamas bene prasčiausiai ir vėliausiai Europos Sąjungoje, o nuo to kenčia ne tik šalies pacientai, bet ir Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms.

Barjerai naujiems vaistams

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vaistai pacientams tampa prieinami tik tuomet, kai valstybė nusprendžia dėl jų kompensavimo. Pirmiausia nauji vaistai įrašomi į kompensuojamųjų sąrašą ir tik vėliau patenka į kompensuojamų vaistų kainyną. Prieš naujam vaistui patenkant į kompensuojamų sąrašą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) vertina jo naudą.

Praėjusių metų sausį įsigaliojo naujas inovatyvių vaistų, kurie gali būti kompensuojami valstybės, vertinimo mechanizmas – sveikatos technologijų vertinimas (STV), kurį atlieka VVKT. Šio mechanizmo esmė – sprendžiant dėl vaistų kompensavimo atsižvelgti ne tik į „nuogą“ vaistų kainą, bet ir į jų vertę paciento pragyventais papildomais kokybiškais metais. Tokia vertinimo sistema teoriškai turėjo (ir turėtų) padėti užtikrinti efektyvų kaštų panaudojimą.

Šios sistemos laukė industrija ir pacientai, nes ji turėjo padaryti proveržį Lietuvoje ir paskatinti inovatyvaus medikamentinio gydymo prieinamumą – Lietuva pagal šį rodiklį yra viena paskutinių ES. Tačiau realybėje naujoji vertinimo sistema iš esmės pavirto į dar daugiau barjerų, kurių nėra kitose šalyse – įtraukti reikalavimai ir nuostatos, kurių neįmanoma įgyvendinti ir kurios neatitinka efektyvaus kaštų panaudojimo vertinimo esmės.

Ir tai tik viena dalis – šiandien naujų vaistų kompensavimo vertinimo mechanizmas yra visiškai sustojęs. Nors valstybė yra numačiusi prievolę pareiškėjui mokėti rinkliavas už paraiškų vertinimą (žyminis mokestis yra 5.400 Eur), valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų atlikti vertinimus nustatytais terminais. Per pastaruosius 9 mėnesius buvo įvertintos tik 4 naujų vaistų paraiškos, vertinimo laukia 35 paraiškos, jų vertinimo terminai nuo įstatymuose numatytų 90 dienų šiandien vidutiniškai gali trukti apie 530 dienų. Tokie ilgi terminai tiesiogiai lemia blogesnį inovatyvaus gydymo prieinamumą pacientams, o tai reiškia aukštesnius mirtingumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodiklius, blogesnę pacientų gyvenimo kokybę.

Visi suprantame, kad ne statistika baugina. Baugina faktas, kad Lietuvos pacientai, sergantys sunkiausiomis, pavyzdžiui, onkologinėmis, ligomis, neturi lygių galimybių gauti jiems reikalingą efektyvų, inovatyvų gydymą, nors jis prieinamas kitose ES šalyse – pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje, jau nekalbant apie didžiąsias turtingąsias ES šalis. Lietuvos pacientų teisė į kokybišką gydymą ir Lietuvos gydytojų pareiga skirti pacientams tinkamiausią gydymą pagal klinikinius kriterijus, deja, yra tik deklaratyvios.

Stabdo investicijas į Lietuvą

Akivaizdu, kad vien trumparegiškas taupymas ar tokių reikalavimų, kokių nėra kitose ES šalyse, vaistų įrašymui į kompensavimo sąrašus taikymas, sukuriantis ne galimybes, o barjerus didelę terapinę naudą turintiems vaistams, ar tiesiog laiko vilkinimas nepriimant sprendimo dėl naujų vaistų kompensavimo yra nepateisinamas neveikimas. Tai stabdo pažangą ir nukelia Lietuvą į pažangiausių gydymo technologijų kompensavimo užribį visoje Europoje.

Esant tokiai situacijai Lietuvos rinka tampa labai nepatraukli inovacijoms ir inovatyvioms kompanijoms apskritai. Čia dirbančioms tarptautinių kompanijų atstovybėms vis sunkiau tampa kalbėtis su savo centrinėmis būstinėmis dėl papildomų investicijų Lietuvoje. Nesudarant galimybių naujiems pažangiems vaistams patekti į rinką, tokia rinka tampa neperspektyvi ir susidaro uždaras ratas, kai centrinės būstinės, matydamos rinkos neperspektyvumą, stabdo investicijas į Lietuvą apskritai.

Taisyti reikalavimus

Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta skirti dėmesį „užtikrinant efektyviausią, šiuolaikinį gydymą“, „sudarant galimybes pacientams pasiūlyti geriausius, inovatyviausius ir veiksmingiausius gydymo būdus“, deja, šios gražios Vyriausybės programos nuostatos iki šiol taip ir nepavirto nors į vieną jas galintį įgyventi konkretų veiksmą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane.

Ko reikia, kad sveikatos inovacijos greičiau pasiektų Lietuvos pacientus? Reikalinga kuo skubiau tobulinti inovatyvių, efektyviausių vaistų įrašymo į kompensavimo sąrašus mechanizmą, kad jis įgalintų operatyviau ir efektyviau juos vertinti, mažintų perteklinius, nepagrįstai griežtus ir nelogiškus reikalavimus, siekiant skaidriai ir operatyviai Lietuvos pacientams suteikti galimybę gydytis tokiais vaistais. Skaidrūs, protingi ir lankstūs sprendimai siekiant gerinti inovatyvaus medikamentinio gydymo prieinamumą pacientams yra šiuolaikinės sveikatos priežiūros sistemos būtina sąlyga.

Lietuvos sveikatos sistemos ir konkrečiai – inovatyvių vaistų reguliavimo sistemos skauduliai akivaizdūs, brangiai kainuojantys tiek pacientams, tiek Lietuvai kaip valstybei. Ir nors sveikatos politikai deklaratyviai jau eina teisinga linkme užtikrinant naujų vaistų prieinamumą, tačiau realybėje tas vis dar neatsispindi. Tad ar ryšis valdžios atstovai visa tai pakeisti?