Rūta Vainienė. Kaip nauji metai, taip nauji mokesčiai
Jau tapo įprasta, kad laikrodžių dūžiams pranešant apie Naujuosius metus, įsigalioja ir įstatymai, kuriais keičiami mokesčiai arba įvedami įvairūs nauji reikalavimai verslui ar gyventojams. Negana to, kad kasmet, kaip taisyklė, auga mokesčių ir reguliavimų našta, pakeitimus numatantys teisės aktai yra patvirtinami kone Naujųjų metų išvakarėse.
Garsiausiai nuskambėjęs toks naujametinis mokesčių kėlimas buvo įvykdytas 2008 metais. Dėl Seimo darbo naktimis jis buvo pavadintas naktinės mokesčių reformos vardu. Tokie patys, tik kiek mažesni „naktinėjimai“ vyksta kasmet, sukeldami nemažai streso gyventojams, įmonių vadovams ir buhalteriams.
Kaip žinia, mokesčių nestabilumas, nuolatinė jų kaita yra bene didžiausia mokesčių yda. Kad nebūtų piktnaudžiaujama dažnais mokesčių kaitaliojimais, Mokesčių administravimo įstatymas nustato, jog Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Tas pats įstatymas nustato ir dvi išimtis – mokesčius galima keisti kartu su biudžetu arba tada, kai jie yra derinami su Europos Sąjungos teisės aktais. Ši išimtis yra nustatyta išimtiniams atvejams – krizinėms situacijoms, kai skubiai nepakeitus teisės aktų, galėtų kilti rimta grėsmė mokesčių sistemai, biudžeto pajamoms ar panašiai. Tačiau šia išimtimi pradėta piktnaudžiauti ir kasmet su biudžetu Seimas priima krūvas mokesčių pakeitimų, nors nei atėjo krizė, nei tie pakeitimai galėtų nuo jos išgelbėti. Kai Seimas įstatymus priima, juos dar turi pasirašyti prezidentė, ir susidaro tokia situacija, kad Kalėdų išvakarėse vis dar trūksta aiškumo, kokie mokesčiai galios kitais metais. Ir taip – kasmet.
Štai Seimas gruodžio 10 dieną priėmė gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus, aktualius kiekvienam šio mokesčio mokėtojui. Jais numatoma didinti neapmokestinamą pajamų dydį. Šio pakeitimo dirbantieji laukia jau senai, pasiūlymas nei kiek ne naujas, nežinia, kodėl sprendimą reikėjo atidėlioti gruodžiui. Su šia kalėdine dovana dirbančiajam supakuota ir „antidovana“ – mokesčių kėlimas.
Priimtame įstatyme numatyta, kad norint parduoti turimą nekilnojamąjį turtą ir nemokėti mokesčių, jį reikės išlaikyti nebe 5, o jau 10 metų. Nuo 3000 iki 500 eurų mažinama neapmokestinama palūkanų ir pajamų už parduotus vertybinius popierius suma. Sutikite, pakeitimai akivaizdžiai planiniai – nei jie biudžetą paskandins, nei jį išgelbės. Nepaisant to, pakeitimai daromi ne planine tvarka, o išimtine, metų gale, kartu su biudžetu. Kalėdos jau ant nosies, biudžetas pasirašytas, o šie pakeitimai gruodžio 22 dieną – vis dar ne. Visi suklusę laukia žinių iš prezidentūros – pasirašys ar nepasirašys prezidentė priimtą įstatymą.
Liko savaitė iki Naujųjų, o vis dar neaišku, kokie mokesčiai bus taikomi kitais metais. O žmonėms vis tik rūpi žinoti, nes tai tiesiogiai liečia jų piniginę. Rūpi žinoti ir įmonėms, jų buhalteriams, kurie dažniausiai apskaičiuoja mokesčius ir juos sumoka. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo pakeista apie 800 teisės aktų nuostatų, kurios yra aktualios buhalteriams.
Sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma aprėpti tokį pasikeitimų mastą. Todėl norint su naujais reguliavimais ir naujais mokesčiais visai nenumarinti pagarbos įstatymo leidėjui, šiam vertėtų išgyti nuo studentiško paskutinės nakties sindromo.
Susiję straipsniai
