Kartaus,sutraukiančio skonio šalpusnis (sanskritu Kothamari) labiausiai vertinamas dėl kosulį mažinančių savybių.
Renkami ir žiedai, ir lapai
Žiedai renkami saulėtą sausą dieną, kai žiedai visiškai išsiskleidę. Vaistams rinkti patariama ir lapus, kurie užaugs birželį. Lapai skinami tik sveiki, neparudavę.
Visos šalpusnio dalys džiovinamos pavėsyje, vėdinamoje patalpoje, paskleidus juos plonu sluoksniu ant tinklo. Šalpusnio lapai greičiau džius, jei bus išdėlioti pūkuota baltąja puse į viršų. Iš 5 kg šviežių lapų gaunama 1 kg sausos žaliavos.
Šalpusnio lapus galima dėti į sriubas bei salotas. Nuovirams, milteliams, sirupams naudojami šalpusnio žiedai, lapai ir šaknys.
Šalpusnio lapai pukiai dera su imbieru ir saldymedžio šaknimi.
Padeda nuo kosulio
Šalpusnio nuoviras ir sirupas mažina uždegimą, todėl jį galima vartoti gydant bronchitą, astmą, pleuritą, gerklų ir trachėjos uždegimus, net pradiniame plaučių tuberkuliozės gydymo etape.
Šalpusnis lengvina atsikosėjimą. Norint sumažinti kosulį ir užkimimą reikia kelis kartus per dieną gerti karštą šalpusnių arbatą su medumi.
Lapų ir žiedų inhaliacijomis gydomas lėtinis bronchitas.
Nuo kankinančio bronchito veiksmingiausias yra džiovintų šalpusnių žiedų ir lapų mišinys. Imti šaukštą tokio mišinio, suberti į emaliuotą ar stiklinį indą, užplikyti stikline verdančio vandens ir dar 15 minučių kaitinti kitame verdančio vandens inde. Paskui ataušinti, perkošti ir išsunkti, papildyti virintu vandeniu iki pilnos stiklinės tūrio. Gerti likus valandai iki valgio - po pusę stiklinės tris kartus per dieną.
Pavasarį, sergant astma, lėtiniu bronchitu ir kvėpavimo takų kataru, reikia kasdien gerti 2-3 arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su šiltu pienu ar išrūgomis.
Kitos sveikatinančios savybės
Plinijus patardavo: džiovintus šalpusnio lapus ir šaknis deginti ant kipariso medžio anglies, o dūmus traukti per nendrę ir nuryti - padeda nuo stipraus kosulio.
Šalpusnio rūkymą nuo kosulio rekomenduodavo Dioscoridas, Galenas, Plinijus, Hipokratas.
Šalpusnio preparatus rekomenduodavo Avicena: nuo vočių ir spuogų – dėti šviežius šalpusnio lapus.
Šalpusnių tyrimai parodė, kad visa žolė stiprina imunitetą.
Jei tinsta kojos, pamirkykite vakare jas šalpusnių nuovire. Jei kankina ausų uždegimas - įlašinkite į jas šviežių šalpusnio sulčių.
Stiprioje šalpusnių arbatoje mirkyta drobė tinka gydomiesiems kompresams.
Sugrūstų žalių lapų tyrė dedama ant vočių ir atvirų žaizdų.
Rekomenduojama šalpusnio arbatą arba sirupą vartoti ne ilgiau kaip 4-6 savaites.
Dėl sutraukiančių savybių šalpusnis vartojamas nuo viduriavimo.
Džiovintų šalpusnio lapų milteliai naudojami nosies obstrukcijai ir sinusitui mažinti.
Esant slogai įlašiname 2 – 3 lašus šviežių šalpusnio sulčių į kiekviena šnervę. Šalpusnio ir dilgėlių nuoviras puikiai stiprina plaukus ir gera priemonė nuo pleiskanų.
Šalpusnio neturėtų vartoti nėščios ir žindančios moterys.
Sirupo gamyba
Lapų sirupas padeda sergant plaučių ligomis ir bronchitu.
Šalpusnio lapus renkame švarioje vietoje. Plauti nerekomenduojama. Dedame piršto storio sluoksnį lapų į indą. Užberiame tokį pat sluoksnį nerafinuoto cukraus. Ir taip sluoksniuojame iki indo viršaus. Sandariai uždarome. Dangtelį apliejame vašku ir užtepame moliu. Užkasame pusės metro gylyje į žemę trims savaitėms. Per tą laiką turinys tampa vienalyte mase. Vienam kilogramui masės dedame pusę kilogramo medaus ir viską išmaišome.
Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus dienoje, prieš valgį.