Širdies ir kraujagyslių būklę įvertinti leidžia išskirtinis minimaliai invazinis tyrimas

Širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo bei mirtingumo statistikai Lietuvoje nemažėjant, poreikis šių ligų diagnostikai sparčiai auga. Vienas iš efektyviausių būdų ištirti kraujagyslių sistemą – vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos (KT) angiografija, kuri gali vizualizuoti širdies kraujagysles, galvos, plaučių, aortos ir jos šakų bei galūnių kraujagysles ir jų pakitimus.

Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kompiuterinės tomografijos centro gydytojos radiologės Ingridos Zeleckienės, tyrimo metu galima nustatyti kraujagyslių pažeidimus, susiaurėjimus ir aneurizmas (prasiplėtimus), įvertinti jų anatomiją ir anomalijas bei paskirti reikalingą gydymą.

„Vainikinių arterijų KT angiografija yra nepakeičiamas tyrimo metodas šių dienų diagnostikoje, galintis padėti nustatyti įvairių sutrikimų priežastis, pavyzdžiui, jeigu pacientas patiria skausmą krūtinėje, jeigu jam įtariama vainikinių arterijų liga, nustačius širdies nepakankamumą arba norint įvertinti širdies stentų būklę po jų implantavimo ir kt. KT galima atlikti visų sričių angiografijas, jo rezultatai itin aktualūs gydytojams kardiologams, širdies ar kraujagyslių chirurgams. Naudinga žinoti, jog šis tyrimas atliekamas tik su gydytojo specialisto siuntimu“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja I. Zeleckienė.

Tyrimui reikalingas specialus pasiruošimas

Siekiant gauti kuo tikslesnius tyrimo rezultatus, padedančius įvertinti paciento būklę, prieš tyrimą svarbu atlikti kelis namų darbus.

„12 valandų iki tyrimo reikėtų nevartoti kavos arba kitų kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Siekiant užtikrinti reikalingą hidrataciją, iki tyrimo nėra ribojamas skysčių, neturinčių kofeino, vartojimas, žmogus taip pat turi išgerti visus jam įprastus medikamentus.

Tyrimui siunčiantis gydytojas pacientams, kurių širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) ramybės būsenoje yra didesnis nei 60 k./min., tyrimo dieną skiria išgerti beta blokatorių arba sinoatrijinio mazgo inhibitorių. Toks ŠSD reikalingas siekiant išgauti kokybiškus rezultatus – kuo pulsas dažnesnis, tuo vaizdas bus blogesnis ir vertinimas gali būti netikslus“, – pasakoja gydytoja radiologė ir pratęsia, jog bet kokie papildomi medikamentai yra skiriami individualiai, prieš tai įvertinus paciento klinikinę būklę, pavyzdžiui, geriamus vaistus, gretutines ligas, kontraindikacijas.

Verta žinoti, jog nors šis tyrimas gali būti atliekamas bet kokio amžiaus pacientams, jis turi kontraindikacijų – nėra atliekamas nėščiosioms, pacientams, kurie turi alergiją jodo kontrastinei medžiagai, serga inkstų nepakankamumu, skydliaukės hiperfunkcija, jeigu žmogui yra nustatyta tachiaritminė prieširdžių virpėjimo forma ar medikamentiniam gydymui rezistentiška tachikardija.

„Taip pat tyrimas nėra rekomenduojamas tiems, kurių kalcio indeksas vainikinėse arterijose yra didesnis nei 800 Agatstono vienetų. Visgi, kai kuriais atvejais, individualiu tyrimui vadovaujančio arba pacientui siuntimą išrašiusio gydytojo sprendimu, tyrimai gali būti atliekami ir esant didesnei vainikinių arterijų kalcinozei“, – pažymi I. Zeleckienė.

Kaip atliekamas šis tyrimas?

Prieš vainikinių arterijų KT angiografiją gydytojas radiologas arba tyrimą atliekantis radiologijos technologas turi atlikti kelis svarbius veiksmus: išsiaiškinti, ar pacientui anksčiau buvo atlikti KT tyrimai su kontrastine medžiaga, ar nebuvo pasireiškę alerginių reakcijų į ją, išsiaiškinti, kokius vaistus pacientas vartoja. Taip pat pacientui yra pamatuojamas arterinis kraujo spaudimas bei ŠSD – tai leidžia įvertinti dabartinę klinikinę paciento būklę bei medikamentines ritmo kontrolės galimybes.

„Pradedant tyrimą, pirmiausia pacientas atsigula ant kompiuterinio tomografo stalo, jam ant krūtinės priklijuojami elektrodai, matuojantys elektrinę širdies veiklą tyrimo metu, į periferinę veną, įprastai alkūnės duobutėje, yra įvedamas kateteris, prijungiamas automatinis kontrastinės medžiagos injektorius ir stebimas ŠSD. Noriu nuraminti, jog paciento širdies monitoravimas atliekamas ne todėl, kad tyrimas yra pavojingas, reikalaujantis ypatingo širdies darbo stebėjimo.

Monitoravimas reikalingas aparatui, kad šis, prisitaikydamas prie kiekvieno paciento širdies darbo, atliktų skenavimą tinkamiausiu laiku ir išgautų kokybiškus vaizdus. Radiologijos technologas nustato reikalingą kontrastinės medžiagos kiekį, papurškia nitroglicerino po liežuviu ir, stebėdamas paciento būklę, atlieka KT skenavimą“, – tyrimo užkulisiais dalinasi gydytoja radiologė.

Tyrimo metu naudojamos kontrastinės medžiagos kiekis yra nustatomas atsižvelgiant į paciento svorį, o dėl aparato gebėjimo skenavimą atlikti itin greitai, reikalingas mažesnis jos kiekis nei įprastai.

„Tyrimas atliekamas itin greitai – vos per kelias sekundes, ilgiau užtrunka tik paciento paruošimas jam, todėl itin svarbią rolę užima bendradarbiavimas. Jeigu pacientas į tyrimą atvyksta išgėręs visus reikalingus medikamentus, ramiai nusiteikęs, tuomet įprastai užtrunkame tik 15-20 min.“, – pasakoja I. Zeleckienė.

Jeigu prieš tyrimą pacientui buvo skirti medikamentai širdies ritmui retinti, po jo yra pakartotinai pamatuojami visi aktualūs rodikliai, siekiant įvertinti paciento būklę. Nors vainikinių arterijų KT angiografija yra minimaliai invazinis tyrimas, naudinga žinoti, jog po jo svarbu neskubėti – jį atlikęs specialistas pacientui pasiūlys keletą minučių prisėsti, kad įsitikintų, jog jis jaučiasi gerai ir gali grįžti į sau įprastą gyvenimą – vairuoti, dirbti ir kt.

Itin detalus ir žmogui saugus tyrimas

„Tomografas itin greitas, todėl pacientas gauna ženkliai mažesnę jonizuojančios spinduliuotės dozę ir yra saugesnis. Radiologijos technologui atlikus tyrimą, gydytojas radiologas gautiems vaizdams įvertinti naudoja specialią kompiuterinę programą, kurios dėka, pasitelkiant dirbtinį intelektą, galima itin tiksliai įvertinti širdies kraujagyslių būklę, aterosklerozės išplitimą kraujagyslėse, taip pat kiek stipriai aterosklerotinės plokštelės siaurina kraujagyslės spindį. Jeigu pacientui jau yra atlikta aortokoronarinių jungčių suformavimo operacija, atlikus tyrimą galima įvertinti jungčių būklę bei jų funkcionalumą“, – pažymi gydytoja radiologė I. Zeleckienė.