Šaltis graso sveikatai ir grožiui

Šiais metais gruodis itin permainingas – šaltį staigiai keičia dargana. Daugelis klaidingai mano, kad nušalti galima tik spiginant smarkiam šalčiui. Tačiau specialistai perspėja – nušalimo grėsmė gali kilti, kai temperatūra nukrinta vos žemiau nulio.

Reklama

Klastingos traumos

Šaltą, žvarbią ir vėjuotą dieną dažniausiai nušąla kojų ir rankų pirštai, ausys, nosis, skruostai, net lyties organai, kurių kraujotaka šaltoje aplinkoje gana greitai sutrinka. Ši bėda itin dažnai ištinka neblaivius asmenis, nes jie praranda jautrumą šalčiui. Greitai nušalti gali ne tik tie, kurie dirba ar laisvalaikį leidžia lauke, bet ir tie, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, yra pavargę, vyresnio amžiaus žmonės, kurių galūnių kraujotaka sutrikusi. Nušalimų rizikos grupei priklauso turgaus, gatvės prekiautojai, statybininkai, sargai, kiemsargiai. Nušalimų neišvengia ir poledinės žūklės mėgėjai.

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo Roberto Mikalausko, nušalimai – viena pavojingesnių ir klastingesnių traumų, nes jie išryškėja pamažu. Pirmą dieną ant odos gali matytis tik balta, nejautri dėmė, kitą dieną nušalusioje vietoje gali atsirasti pūslių. Kai nušalusi oda pamėlsta, nustatomas trečias nušalimo laipsnis. O kai nušalusi vieta tampa nejautri, gali tekti ir amputuoti nušalusią galūnės dalį.

Ortopedo-traumatologo teigimu, kartais nutinka taip, kad po amputacijos pažeista vieta negyja. Tada tenka daryti pakartotinę operaciją. Anot jo, daugiausia bėdų kyla dėl to, kad žmonės neskuba gydyti nušalimo. Jie į medikus kreipiasi tik tada, kai nušalusios vietos – dažniausiai rankos ar kojos – ima juoduoti.

Dažniausiai šalčio aukomis tampa pastogės neturintys žmonės. Tačiau nelaimė gali ištikti kiekvieną iš mūsų. Gydytojas R.Mikalauskas ragina nepraeiti abejingai pro sniege šaltyje gulintį žmogų. Vadinamosios šalčio traumos labai klastingos, nes, tuo pačiu metu atšąlus visam organizmui, išsivysto komplikacijos, pažeidžiančios inkstus, plaučius.

Negalima trinti

Tam tikromis sąlygomis – ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, esant didelei drėgmei, avint ankštą ir šlapią avalynę – galima nušalti ir esant 3–7 laipsnių temperatūrai. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja prieš ruošiantis ilgesnį laiką praleisti lauke sočiai pavalgyti, tinkamai apsirengti, apsiauti neankšta avalyne.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausiosios specialistės Linos Sakalauskienės, nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta odos spalva, ji atrodo neįprastai kieta, lyg vaškuota, jaučiamas sąstingis, dažniausiai ji pabąla, pradeda nesmarkiai skaudėti. Vėliau skausmas stiprėja, kol nušalusi vieta užtirpsta, sustingsta ir įgyja vaškinį atspalvį.

Daugelis žmonių nežino, ką daryti nušalus, ir neretai norėdami padėti tik dar labiau pakenkia, pvz., pradeda trinti nušalusią vietą. Ypač pavojinga trinti vilnone pirštine arba sniegu, nes šiurkšti vilna kiaurai pratrina ir infekuoja odą, o sniegas dar labiau ją atšaldo. Bet blogiausia būna, kai bandoma nušalusią ranką ar koją atšildyti laikant ją virš laužo liepsnos, mirkyti karštame vandenyje.

Odos apsauga

Žiemą mūsų odą veikia įvairūs neigiami aplinkos veiksniai, todėl būtina ją apsaugoti. Rekomenduojama naudoti įvairius natūralius augalinius aliejus (alyvuogių, šaltalankių, kokosų, ricinos ir kt.), sviestą (taukmedžio, mangų, avokadų ir kt.), taip pat labai praverčia kiškio ar žąsies taukai. Veido ir lūpų priežiūrai tinka riebios, natūralesnės, daug aliejų, vaško turinčios priemonės. Reikėtų vengti naudoti lūpų ir veido priežiūros priemones, kuriose yra sintetinių naftos produktų (petrolato, parafino, propilenglikolio, silikatų ir kt.), nes jie neleidžia odai kvėpuoti, ypač būnant šildomose patalpose.

Pasak L.Sakalauskienės, užgriuvus smarkesniems šalčiams, reikia dažniau gerti gerti šiltų, saldžių gėrimų, vartoti kaloringesnį maistą: tai padeda palaikyti kūno temperatūrą. Nerekomenduojama vartoti alkoholio, daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes jiems veikiant organizmas greičiau praranda šilumą.

Be kepurės nė žingsnio

Sveikatingumo trenerės dr. Simonos Pajaujienės teigimu, mankštintis reikia ištisus metus. „Tačiau būtina įvertinti aplinkos sąlygas ir žiemą treniruotei gryname ore tinkamai pasiruošti“, – sakė ji.

Vienas iš pavojingiausių derinių, pasak pašnekovės, yra šaltis ir smarkus vėjas. Tarkim, kai vėjo greitis siekia apie 9 m/s, 12 laipsnių šalčio jutiminė temperatūra – 23 laipsniai. Lauke bėgiojantieji, slidinėjantieji ar važiuojantieji dviračiu judėdami sukuria pasipriešinimą vėjui, todėl šilumos netenka daugiau nei tiesiog lauke būnantys žmonės. Jeigu judama prieš vėją, šalčio poveikis dar didesnis, todėl, jei įmanoma, žiemą siūloma pasirinkti veiklas užuovėjoje arba judėti pavėjui. „Jei nusprendėte treniruotis šaltą ir vėjuotą dieną, būtinai atsakingai pasirinkite aprangą ir apsaugos priemones“, – sakė sveikatingumo trenerė. Nušalimo rizika ypač padidėja oro temperatūrai nukritus žemiau 7 laipsnių šalčio.

Taigi sportuojant lauke žiemą vertėtų atkreipti dėmesį į stipraus vėjo ir šalčio derinį. Kadangi rankos, pėdos, nosys, ausys yra dažniausiai nušąlančios kūno vietos, jos privalo būti uždengtos. Būtina užsimauti kepurę, užsidėti veido kaukę ir kumštines pirštines. Labai pravartu sportuojant sluoksniuoti drabužius, tada jie ne tik apsaugos nuo šilumos praradimo, bet ir prakaitavimo atveju leis drėgmę perkelti tolyn nuo odos į kitus drabužių sluoksnius. Taigi geriau daug judesių nevaržančių lengvų drabužių nei vienas sunkus.

Beje, sukaitimas dar pavojingesnis nei sušalimas, todėl, jei vis dėlto nepavyko išvengti prakaitavimo, svarbu staigiai neatvėsti. Jei per šilta, geriau nusivilkite vieną ar keletą drabužių sluoksnių. Reikėtų nepamiršti, kad net ir mankštinantis šaltyje organizmui reikia papildomų skysčių, nesi daug jų netenkama kvėpuojant. Todėl ilgiau trunkančio fizinio aktyvumo metu rekomenduojama nepamiršti gerti skysčių, geriausiai šiltų.

Pirmoji pagalba nušalus

Pirmiausia nušalusią vietą reikia aprišti šildomuoju tvarsčiu: vilnoniu šaliku, šilta skara.

Prieš aprišant uždėti storą sluoksnį vatos ir klijuotę arba 2–3 polietileno sluoksnius. Toks tvarstis pamažu šildo nušalusią vietą ir didina jos ląstelių gyvybingumą.

Negalima šildyti šiltomis rankomis, ypač jeigu nušalimas III arba IV laipsnio, kai pažeista ne tik oda, bet ir raumenys, sausgyslės, kraujagyslės, nervai.

Labai svarbu kuo greičiau nukentėjusįjį įnešti į šiltą patalpą, duoti jam karšto gėrimo – kavos, arbatos su medumi, citrina, avietėmis.

Kai nušalusi vieta pradeda skaudėti, niežtėti, peršėti arba dilgčioti, galima pasidžiaugti, kad blogiausia jau praėjo: tie pojūčiai byloja apie pagerėjusią kraujotaką.

Po kelių valandų galima nuimti šildomąjį tvarstį, patrinti odą etanolio tirpale suvilgyta vata, vėl aprišti ir užkloti šilta antklode.

Būtina apsilankyti pas gydytoją. Kartais nekrotiniai audinių pokyčiai išryškėja tik praėjus kelioms dienoms po patirtos šalčio traumos.