Samurajai – karių kasta, klestėjusi Japonijoje XII−XIX a. Dauguma samurajų tarnavo japonų aristokratijai, buvo kunigaikščių vasalai, tik kai kurie iš jų turėjo žemės. Samurajai visą gyvenimą atiduodavo savo dvasiniam ugdymui, kovai. Samurajai vadovavosi elgesio kodeksu bušido, jie niekino mirtį. Daugumą samurajų gyvenimo filosofijos teiginių galima pritaikyti ir šiandien.
Neprisirišk
Vienas svarbiausių postulatų – viską priimk taip, kaip yra, nesipriešink. Ypač svarbu pritarti gyvenimo įvykiams, juos priimti ir jiems nesipriešinti. Kai karys priima aplinką tokią, kokia ji yra, jis taikiai sugyvena su savimi. Kai esi taikus ir ramus, lengviau priimti išmintingus sprendimus. Samurajus suvokia, kad gyvenimas ne visada rutuliojasi pagal norimą planą. Pritarimas ir priėmimas nutraukia negatyvių minčių grandinę, padeda blaiviai vertinti situaciją, priimti racionalius sprendimus.
Samurajai laikėsi neprisirišimo principo. Buda sakė, kad visų nelaimių priežastis yra prisirišimas. Prisirišimas prie minčių, jausmų, žmonių, nuotaikų ir nuolatinis jaudulys sukelia kančią, todėl žmogus nebemato gyvenimo tėkmės, jo grožio. Tai nereiškia, kad samurajus atsisako savo ketinimų – jis leidžia veikti Visatai. Samurajus negali valdyti ir kontroliuoti įvykių ar situacijų, bet jis gali valdyti ir kontroliuoti savo mintis. Samurajus yra savo minčių ir jausmų šeimininkas. Tikras karys niekada neleis, kad jį užvaldytų kokia nors paranojinė mintis ar jausmas. Taip jis tampa laisvas.
Šiais laikais žmonės yra prisirišę prie savo kategoriškų nuostatų, savo daiktų, savo padėties. Pavyzdžiui, laikosi įsikibę nepatinkančio darbo, nes bijo ieškoti naujo, bijo naujovių, bijo išeiti iš komforto zonos.
Išmokite palikti komforto zoną ir jūs tapsite laisvi. Atsiduokite pasaulio tėkmei ir leiskite pasireikšti naujoms galimybėms. Jeigu išdrįsite paleisti tai, kas jums atrodo vertinga ir brangu, bet iš esmės taip nėra, pamatysite, kad gyvenimas yra paruošęs jums malonią staigmeną. Samurajai moka gyventi diskomforto sąlygomis ir visada už tai gauna atlygį.
Nepavydėk
Samurajai veltui nešvaisto energijos ir nepavydi. Jie žino, kad pavydas yra nuodingas. Pavydėdamas kitam sėkmės, turto, aukštos kilmės ar gero gyvenimo, nuodiji gyvenimą sau. Niekada nelyginkite ir negretinkime savęs su kitais. Džiaukitės tuo, ką turite, ir dėkokime už tai Dievui.
Samurajai negyveno dėl savęs. Jie mokėjo dalytis. Išmokite dalytis su kitais tuo, ką turite. Dovanoti yra kur kas smagiau nei gauti. Samurajų gyvenimo esmė buvo gyventi dėl kitų, padėti kitiems. Kai dalijiesi ir įgyvendini gerą idėją, Dievas atsilygina.
Kai sutelksite savo dėmesį į tai, kaip tarnauti kitiems, o ne į tai, kaip uždirbti daugiau pinigų, pinigai ateis savaime, jums nereikės daug plušėti ar vargti, skųstis ir pavydėti.
Gyvenk dabartimi
Nesiskųskite ir nedejuokite. Skundai ir dejavimas padvigubina jūsų negatyvią energiją. Užuot skundęsi gyvenimu, draugais, aplinkybėmis, darbu, vyru ar žmona, pirmiausia pagalvokite apie save. Apie save niekada nekalbėkite blogai. Išmokite sau atleisti, pamilkite save. Išmintingi žmonės sako: blogų dalykų gyvenime nėra, tai – pamokos ir dovanos. Į nesėkmes žiūrėkite kaip į pamokas ir stenkitės nekartoti senų klaidų, nelipkite ant to paties grėblio po kelis kartus, pasielkite kitaip, nei esate įpratę, ir nuoširdžiai dėkodami priimkite jums skiriamas likimo dovanas.
Samurajus nebijo mirti. Jie sakydavo: jei bijosi – mirsi. Nebijokite mirti savo praeičiai, seniems draugams ir tiems, kurie jus išdavė. Nekeršykite, bet garbingai pasitraukite. Nebijokite mirti kiekvieną sekundę.
Gyvenkite dabartimi. Nešokinėkite mintimis į praeitį ar ateitį, išmokite gyventi šia akimirka. Mėgaukitės gyvenimu, vykstančiu čia ir dabar, susitelkite į jį. Svarbiausia ne tai, ką jūs turite, o tai, kas esate. Svarbu, kaip jaučiatės, koks jūsų požiūris į save ir į jus supantį pasaulį.