Sausa, paraudusi ir niežtinti oda: šaltojo sezono pasekmė ar ženklas, jog sergate žvyneline?

Atėjus šaltajam sezonui ne vienas žmogus susiduria su rankų odos sausėjimo ir skeldėjimo problema. Rankų odai ypač kenkia šaltas oras, o papildomą žalą daro šaltuoju metų laiku įjungiamas šildymas, sausinantis ne tik patalpų orą, bet ir mūsų odą. Įtakos turi ir dažnas rankų dezinfekavimas, kuris būtinas saugantis nuo virusų. Tačiau kartais nemalonūs odos pojūčiai yra ne tik vėsių orų pasekmė, bet ir rimtos ligos simptomas.

Reklama

„Dažniausiai sausa, skilinėjanti, pleiskanojanti, raustanti rankų oda vargina dėl nepakankamo rankų odos drėkinimo, tačiau tai gali būti ir rimtų ligų – šalčio dilgėlinės, atopinio dermatito, egzemos ar psoriazės (žvynelinės) – simptomas. Rankų oda išplonėja ir tampa lengviau pažeidžiama sergant cukriniu diabetu, hipotiroidizmu, laikantis itin griežtos dietos, kai organizmas negauna pakankamo kiekio būtinųjų maistinių medžiagų“, – galimas ligas pranešime žiniasklaidai vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

Pasak jos, kartais į vaistinę atėjusiems pasikonsultuoti dėl išsausėjusios rankų odos tenka ne pasiūlyti kremą, bet patarti kreiptis į medikus.

Į kovą su rankų odos sausėjimu ir niežuliu

Vaistininkė pasakoja, kad su rankų odos problemomis dažniausiai susiduria žmonės, kurie dirba su įvairiomis cheminėmis, stipriai dirginančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, valymo priemonėmis, rūgštimis ir šarmais. Nuo šių nemalonių pojūčių kenčia tie, kurie turi labai dažnai plauti rankas arba jų rankos ilgą laiką būna vandenyje, taip pat ilgai, be pertraukos dėvintys vienkartines pirštines.

„Sergančiųjų koronaviruso infekcija kreivė sparčiai stiebiasi aukštyn, dauguma žmonių sąžiningai laikosi higienos taisyklių, kitų saugumo reikalavimų. Tai reiškia, kad rankos plaunamos ir dezinfekuojamos daugybę kartų per dieną, o medikams tenka be pertraukos dirbti su vienkartinėmis pirštinėmis – visa tai itin veikia rankų odą, kurią būtina nuolat drėkinti“, – akcentuoja R. Janulytė.

Pasak jos, visi šie veiksniai lemia odos apsauginio barjero, vadinamojo lipidinio sluoksnio, suplonėjimą ir pažeidimą, todėl oda greičiau netenka drėgmės ir tampa sausa, jautri, ima rausti bei pleiskanoti. Tinkamai negydoma tokios būklės oda gali imti trūkinėti, atsirasti įplyšimų.

„Patarčiau nelaukti, kol oda pradės trūkinėti, ir iš karto griebtis rankų kremų. Geriausi odai yra kremai su natūraliais augaliniais aliejais, tokiais kaip kokosų, sviestmedžių, simonsidijų, makadamijų, arganų. Taip pat priemonės, kuriose yra bičių vaško, šlapalo ar alavijų. Kremai su minėtomis medžiagomis puikiai tinka ne tik atstatyti pažeistą odos apsauginį sluoksnį, bet ir padeda apsaugoti odą nuo kenksmingų aplinkos veiksnių. Šiais kremais rankas tepti reikėtų po kiekvieno plovimo“, – pataria vaistininkė.

Jei vargina stipresni ir dažnai pasikartojantys simptomai, tokie kaip bėrimas, niežulys, kraujuojantys įtrūkimai, anot vaistininkės, paprastai kosmetinių priemonių nebepakanka. Tokiu atveju reikalingas kombinuotas gydymas – vaistinių preparatų su kortikosteroidais, kurie malšina uždegimą, bei emolientų naudojimas. Pastarieji yra medicininiai drėkinamieji kremai, padengiantys odą apsaugine plėvele bei sustabdantys vandens netekimą iš viršutinio odos sluoksnio.

Ką daryti, kai išsausėjimas – žvynelinės požymis?

Žvynelinė – tai lėtinė, uždegiminė, nuolat pasikartojanti odos liga, kuri neretai yra nepagydoma. Nuo paprasto odos sausumo, pasak R. Janulytės, ji skiriasi ūmia eiga bei tam tikrais požymiais.

„Dažniausi žvynelinės požymiai yra bėrimas ar paraudę odos plotai, dažnai padengti sausomis, suragėjusiomis, sidabro spalvos pleiskanomis, kurios primena žvynus. Negydant bėrimas ir pleiskanojimas sparčiai plinta – didėja ne tik plotas, bet gali atsirasti ir kitose kūno vietose, plaukuose. Žvynelinei taip pat būdingas niežulys, skausmas, įplyšimai ir įtrūkimai, kurie kraujuoja ir sunkiai gyja. Apie šią ligą taip pat signalizuoja pažeisti rankų ir kojų nagai – spalvos pakitimai, atšokusi nago plokštelė, grublėti nagai. Retesnis simptomas, pasireiškiantis tik 10-30 proc. sergančiųjų, yra sąnarių skausmas ir patinimas“, – ligos simptomus vardija vaistininkė.

Simptomai sergant šia liga kartais gali susilpnėti ar netgi visai išnykti, tačiau taip pat yra galimybė, kad tam tikri veiksniai išprovokuos ir staigų bei stiprų ligos paūmėjimą. R. Janulytės teigimu, pastarąjį sukelti gali tokie odos pažeidimai, kaip įpjovimai, vabzdžių įkandimai, stiprus nudegimas saulėje, taip pat šaltas ir sausas oras, alkoholio vartojimas ir rūkymas, stresas, hormonų pokyčiai organizme, infekcinės ligos. Pasunkinti būklę gali ir tam tikrų medikamentų – ličio preparatų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vaistų nuo maliarijos, beta adrenoblokatorių, AKF inhibitorių – vartojimas.

„Labai svarbu stebėti, kokie veiksniai išprovokuoja ligos paūmėjimą ir jų vengti. Būklės suprastėjimo galima išvengti tinkamai prižiūrint odą. Tai reiškia, kad būtina rinktis priemones, skirtas labai sausai, jautriai, psoriazės pažeistai odai. Itin svarbu laikytis režimo: reguliariai, ryte ir vakare, po dušo ar vonios naudoti drėkinamuosius kremus ar losjonus“, – aiškina ji.

Pagrindinis ginklas – vaistai ir sveika mityba

Norintiems išvengti būklės pablogėjimo vaistininkė pataria į savo mitybos racioną įtraukti maisto produktus, kurie mažina uždegiminius procesus organizme: riebią žuvį (lašiša, silkė, sardinės), sėklas ir jų aliejus (linų sėmenys, moliūgų sėklos), riešutus (ypač migdolai ir graikiniai riešutai) bei tamsiai žalios spalvos lapines daržoves (špinatai).

Ji priduria, kad itin svarbu gydytojo paskirtus vaistus vartoti taip, kaip nurodyta – jų netepti nei dažniau, nei rečiau. Pacientams būtina išlaikyti tinkamą gydymo trukmę – staiga nenutraukti tepamų kortikosteroidų naudojimo vos simptomams sušvelnėjus, mat visiškai nenumalšinus uždegimo, simptomai gali grįžti dar stipresni.

„Kartu su vaistiniais preparatais rekomenduojami emolientai, kuriuos reikia tepti pirmiausiai, 20-30 min. prieš kortikosteroidų tepalą. Jie pagerina vaisto patekimą į gilesnius odos sluoksnius, greitina gijimo procesą, taip pat apsaugo nuo šalutinio kortikosteroidų poveikio – odos išplonėjimo“, – rekomenduoja R. Janulytė.

Žvynelinės sukeltiems odos pažeidimams gydyti, pasak vaistininkės, dažniausiai naudojami vietiškai veikiantys vaistai: odos ragėjimą stabdančios ir raginį odos sluoksnį ploninančios medžiagos (keratolitikai, pvz., salicilo rūgštis), uždegimą slopinantys vaistai (lokalūs kortikosteroidai), emolientai, specifinės veikliosios medžiagos (ditranolis, vitamino D dariniai, retinoidai).

„Papildomai žvynelinės gydymui gali būti taikoma fototerapija ir aliejaus vonios. Esant labai stipriai išreikštai ligos formai gydytojas gali skirti sistemiškai veikiančius geriamus vaistus“ – patarė vaistininkė.