Šavasana: natūralus vaistas, kuris visada su tavimi (4)

Nemiga – ši neatskiriama streso palydovė  dažną verčia griebtis nepageidaujamą šalutinį poveikį turinčių migdomųjų, ieškoti tokių destruktyvių atsipalaidavimo būdų, kaip taurelė, provokuoja agresiją. „Tačiau yra ekologiškas vaistas nuo nemigos, kurį gali nešiotis su savimi visą laiką – tai šavasana,  lietuviškai vadinama negyvėlio poza. Ji neverčia žmogaus atsistoti ant galvos ar atlikti kitą lankstumo reikalaujantį pratimą – užtenka atsigulti ant grindų ar žemės, atsipalaiduoti“, - sako šį hatha ir radža  jogos pratimą daugelį metų praktikuojantis ir to mokantis kitus Remigijus Gineitis. 

Reklama

Kodėl iš daugybės jogos asanų išskiriate būtent šią? Kuo ji ypatinga?

Šavasana  gali padėti kiekvienam stresus išgyvenančiam žmogui. Patyriau, kad ypač ji naudinga vadovaujantį darbą dirbantiems žmonėms, kuriuos slegia didesnė nei kitus atsakomybė. Esu matęs daug vadybininkų, kuriuos gavus geresnes pareigas ištinka nemiga. Baigiasi tuo, kad pagaliau jie turi keisti darbą... Praktikuodami šavasaną jie sugebėtų susitvarkyti su užgriuvusiomis streso problemomis. Jogai sako, kad nėra geresnio būdo įtampai pašalinti.

Šį pratimą gali praktikuoti visi, jai nereikia specialaus pasiruošimo, nebūtina iki jos būti 3 valandas nevalgius, kaip prieš darant kitas hatha jogos asanas. Grįžai iš darbo pavargęs, - guliesi  ant grindų, o po  20 min.  atsikeli kaip išmiegojęs.  Ji iš karto taiko į tikslą. O kitų asanų efektas nebus toks greitas, be to, jas reikėtų daryti reguliariai siekiant neprarasti lankstumo. Šavasaną gali daryt bet kada.

Neįkainojama asanos vertybė – kad ji padeda įveikti nemigą. Kai užmiegu pavargęs, apie  4-5 val. organizmas ima busti, nes pasireiškia per dieną susikaupusios įtampos. Tokiais atvejais atsibudęs verčiuosi ant nugaros, 20 min. atlieku šavasaną, po kurios jau labai lengvai užmiegu, ir po dviejų valandų atsibundu išsimiegojęs. Tuo pat metu vyksta organizmo  sveikatinimasis. Jei esi apsinuodijęs ar  peršalęs – šavasanos metu paprašai, kad organizmas tvarkytųsi, ir vėl 2 val. miegi sveikatos miegu. Jei atsibusi neatlikęs šavasanos, skaudės galvą ar gerklę, o po šavasanos atbundi sveikas, nes pagauni ligą pačioje jos pradžioje, neleidi jai įsibėgėti.

Jei išmoksti šią asaną atlikti taisyklingai, praktikuoji nuolat - ateina ramybė. Jei praktikuoji šavasaną, greitai pajunti, kad su alkoholiu ar migdomaisiais atsipalaidavimas neefektyvus, nes  jie neleidžia kūnui visiškai atsipalaiduoti – atsipalaiduoja tik kai kurios kūno dalys, kai kurie raumenys, o kitose vietose išlieka didelė užsimaskavusi įtampa.

Dažnas turbūt pasakys, kad atsigulti negyvėlio poza – kas gali būti paprasčiau? Bet ir tai reikia mokėti?

Taip, tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugybė mūsų gyvenimo kasdienių įvykių atsispaudžia psichikoje ir kūne, reikalauja dėmesio, psichinės energijos, veiksmo. Atsigulti šavasanai reikia išmokti taip, kad net kaulų padėtis netrukdytų atsipalaidavusiems raumenims. Jei atsigulsime netaisyklingai, po valandėlės pajusime spaudimą, maudimą, nepatogumą, pastangos atsipalaiduoti eis veltui. Jei taisyklingai darai asaną, nejauti plikos žemės kietumo ar nelygumo, nereikia jokių pagalvėlių.

Kas vyksta asanos metu?

Atsigulęs pirmiausia tam tikra tvarka atpalaiduoji kūno ir veido raumenis -  atpalaiduoji sąmoningai, įsivaizduodamas atpalaiduotą organą, bet  neįtempęs dėmesio.

Proceso metu smarkai sulėtėja medžiagų apykaita, pajunti, kad organizmas pradeda vėsti, sustoja žarnyno veikla. Šiame etape galima pereiti visas problemines sritis, pajusti, kur skauda ar yra įtampa ir saviįtaigos būdu sau pagelbėti. Duoti užduotis toms kūno dalims, kurios šiaip nėra prieinamos, kad dirbtų savo darbą tvarkingai, ramiai, o psichika lieka laisva.

Kai jau nebetrukdo jokios įtampos, gali  pereini prie minčių ar emocijų. Aukščiausias lygis -  kai pradedi matyti savo sveikatą kaip vientisą darinį, kai žvelgi į jį kaip į visumą, kuri glaudžiai susijusi su psichika ir mintimis. Atsipalaidavimo metu smegenys turi būti visiškai atpalaiduotos, neturi būti jokių vaizdinių.

Sluoksnis po sluoksnį atpalaidavęs kūną ir psichiką, pasieki tai, kuo galima suvokti visą jogos filosofiją: kažkas vis dar lieka, kažkas  sąmoningas, budintis, stebintis,  visada laimingas, džiaugsmingas, patenkintas savimi. 

Neseniai pravedėte kursą Palangoje. Ar visiems pavyko? Kokie atsiliepimai?

Atsiliepimai – stebėtinai geri. Paprašyti parašyti atsiliepimus savo būsenas įvardijo (cituoja) kaip nuostabius potyrius, euforiją, nirvaną, harmoniją, susiliejimą su gamta ir pačiu savimi, komfortą, pasitenkinimą, nepakartojamą gerumą, kosmosą, džiaugsmą. Jiems patiko pratimo paprastumas, patirtas visiškas atsipalaidavimas, ramybės ir žvalumo būsena po to.  Jie rašė, jog rekomenduotų pratimą tiems, kurie nemoka atsipalaiduoti, pailsėti ir pan., kad norėtų gilesnio kurso.

Galbūt žmogus, gavęs instrukcijas, galėtų tai atlikti savarankiškai, be mokytojo?

Instrukcijų knygutė nepadeda. Žmogus neturėtų visko įsiminti sąmoningai, nes jam susitelkus į kalbinę-loginę smegenų zoną bus sunkiau atsipalaiduoti.  Per kelis užsiėmimus su treneriu atsipalaidavimo algoritmas įsijungs automatiškai. Meistro balsas saugiai palydi į gilumą, nukreipia į teisingą kelią, o kūnas pats įsimena taisyklingo panirimo eigą. Tada galima pradėti praktikuoti šavasaną savarankiškai.

Apskritai jogos neįmanoma išmokti iš knygų. Galima su ja susipažinti, pamaitinti intelektą, susižavėti, bet išmokti – ne.

Ar svarbus kvėpavimo vaidmuo atliekant šavasaną?

Ta versija, kurios mokiausi iš radža jogos, nereikalauja sutelkti dėmesio į kvėpavimą. Jei nukreipi dėmesį į kvėpavimą, gali apgauti savo sąmonę, o tai neleis visiškai atsipalaiduoti.

Ką jūs pats jaučiate atsipalaidavęs pratimo metu? 

Iš pradžių, atpalaiduodamas kūną, jaučiu, kaip jį paleidžiu, kaip ištirpsta neesminiai, nereikalingi pojūčiai,  jaučiu save kaip debesėlį. Paskui atrandu, kad veide daug įvairių  įtampų, susidariusių dėl gyvenimo įvykių. Įdomu, kad po kelerių metų praktikos išmokau atpalaiduoti net dantis – jie jaučiasi daug komfortiškiau. Galima subtiliai pakalbinti kiekvieną organą, pamatyti, kaip grubiai kasdieninė psichika kišasi  į jo darbą. Suvokti, kad širdis nemėgsta kišimosi, kad ji tarsi pati turi savo smegenis ir medicinai dar nelabai žinomą sistemą, leidžiančią neįtikėtinai tiksliai valdyti visą kraujotakos sistemą, - tai daug sudėtingesnis mechanizmas, nei manoma. Įsivaizduokime, skaičiavimai rodo, kad norint  patenkinti organizmo poreikius,  žmogui reikia apie 20 litrų kraujo, bet jis turi tik apie 5 litrus. Vadinasi, širdis turi konkrečią aiškią informacinę sistemą, kuria susikalba ir siunčia tinkamą kraujo porciją į kiekvieną organizmo ląstelę. Kai šnekiesi su širdimi šavasanos metu, supranti, kad kalbiesi su protingu organu, kuriam negalima diktuoti. Panašiai ir su kitais vidaus organais. Kai būni šiek tiek apsinuodijęs ir pasikalbi su jais, tas apsinuodijimas kažkur ištirpsta.

Asanos metu stebi, kaip atplaukia ir kažkur dingsta mintys. Sluoksnis po sluoksnio atpalaiduoji ir paleidi emocijas, viską analizuojantį intelektą. Giliai paniręs į šavasanos būseną pajunti, kad gali  gyventi be minčių ir dėl to nė kiek nepasidarai mažesnis, kvailesnis,  o tik išmintingesnis ir geriau matai, kas vyksta tiek aplinkui, tiek viduje. Išgyveni harmoniją.

Ar ateina jausmas, kad mirties nėra?

Taip, dėl to šavasana ir vadinama numirėlio asana, nes tarsi  bandai numirti, bet negali. Gali atjungti kūną, emocijas, mintis, bet kažkas tavyje nė per nago juodymą nepasidaro mažesnis, jis toks pat šviesus, stiprus, optimistiškas. Tai šiek tiek konfliktuoja su vakarietiškom išmoktom tiesom. Mūsų psichika bijo mirties tik dėl to, kad mirties aprašymas neatitinka to, kas yra tiesa, kas neužgęsta ir amžinai lieka.