Savivaldybių sveikatos biurai - ar kreivi stuburai bus ištiesinti?(5)

Vasario mėn. pabaigoje seimūnas Petras Gražulis įregistravo įstatymo pataisą, kuria siūloma naikinti savivaldybėse įkurtus visuomenės sveikatos biurus. Dar viena proga parodyti, kad Seime pyragus valgai už darbą? Panašiai kaip galimybė atkreipti dėmesį stumdantis su policininkais per homoseksualių žmonių paradą? O kai šis klausimas sprendžiamas konkrečiai – balsuojant už pataisą Konstitucijoje, tiksliau apibrėžiant, kad šeima yra vyras ir moteris – tik vieno balso (būtent P. Gražulio) pritrūko, kad tai būtų priimta. Buvo Seime, bet nesugebėjo pabalsuoti. „Tikriausiai dėl rimtos priežasties nespėjote balsuoti - paleido vidurius ar dar kas nors?“ – paklausiau po balsavimo. Neatsakė. Gal ir į šį P. Gražulio siūlymą dėl biurų neverta kreipti dėmesio, bet paanalizuoti situaciją, manau, būtina.

Lietuvoje veikia per 30 savivaldybių sveikatos biurų. Pirmiausia pažiūrėkime į finansinę pusę: biurams kasmet per 4 milijonus litų iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), dar prisideda ir savivaldybės. Tai šiokie tokie pinigai (nors ir labai nedideli palyginti su tuo, kiek skiriama gydymui). Tačiau šiais metais SAM paskelbtame kasmetiniame konkurse nevyriausybinėms organizacijoms, dalyvaujančioms sveikatos stiprinimo veikloje, skirta tik 200 tūkst. litų.

Daugybė tarptautinių analizių rodo, kad NVO daug rezultatyviau teikia paslaugas (suprantama, ne tik sveikatingumo srityje) nei valstybinis sektorius. O tokios pateiktos finansinės proporcijos – kiek biurams ir kiek NVO - rodo valdžios pasityčiojimą iš nevyriausybinio sektoriaus. Nors rezultatus pasiekia būtent NVO. Ir visai suprantama kodėl: NVO pirminė motyvacija yra idėja, entuziazmas, o paskui pinigai. Su biurų kūrimu buvo priešingai: pirma iš kažko juos įsteikime, surinkime iš jau esančių institucijų kadrus, tada bandysim apibrėžti, ką jie turi padaryti. Galima sakyti taip: biurų stuburai dar ,,vaikystėje“ iškrypę. Gal pasiseks ištiesinti?

Šiandien biurai didžiąja dalimi yra apklausų agentūros su viešais pranešimais, kaip blogai: krypsta vaikų stuburai ir pan. O kai pareikalaujama iš jų apčiuopiamų rezultatų – tik atšaunama: jų greit nebus, po 10 ir daugiau metų...

Kai biurai buvo steigiami, po jų skėčiu pakišo slaugytojas ir davė kryptį – dabar turite užsiimti sveikatinimu, pamokėlių, paskaitėlių vedimu. Iš to gali būti rezultatai? Pirmiausia turi būti motyvacija, entuziazmas, asmeninio pavyzdžio rodymas, tada jau galima taikyti į pareigybes ir gebėjimą kitus mokyti. O dabar atbulinis procesas – pirma pareigybės, o paskui pakiškime jiems metodologijas ir tikslus, ką jie turėtų padaryti. Manau, visiems suprantama, kad tai neveikia.

Beje, patys pavadinimai galėtų apsikeisti ir labiau tiktų pagal funkcijas: dabartiniai visuomenės sveikatos centrai turėtų vadintis biurais, nes jų ir funkcijos labiau biurokratinės, kontroliuojančios, o biurai – sveikatos centrais. Tačiau šiuo atveju ne pavadinimai - pagrindinė esmė, o turinys, rezultatai.

Kai kuriuose biuruose sklando nuotaika: kam daryti, jei pinigus galima gauti vien už sėdėjimą kabinete ir kelių brošiūrėlių padalijimą, neįkvepiančių paskaitėlių pravedimą. Tačiau tie biurai, kurie ėmėsi entuziastingos veiklos, jau turi rezultatus – nesigaili. Rezultatų vaisius yra teikiantis pasitenkinimą ir įkvepiantis kitus.

Apklausų (sveikatos) biurai tikrai nėra reikalingi. Reikalingi tokie biurai, kurie parodo apčiuopiamus rezultatus – 1 metų, 5 metų perspektyvoje. Bet būna stebuklų, kad ir iškrypę biurų stuburai išsitiesina. Kai kurie biurai patys, be jokių ypatingų SAM instrukcijų, atranda rezultatyvią kryptį, imasi bendrų, įkvepiančių veiklų su nevyriausybinėmis organizacijomis, rengia praktines sveikatos mokyklas su Lietuvos sveikuolių sąjunga ir pan. Ir vienas iš gerų ženklų: neseniai Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija išsirinko naują vadovę. Ja tapo Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė. Tai ženklas, kokia linkme patys biurai nori judėti.

Kėdainių biuras yra pavyzdinis, visada atsiliepia į NVO iniciatyvas, kurios yra inicijuojamos, skelbiamos visos šalies mastu. Paimsiu konkretų pavyzdį: Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ir Lietuvos sveikuolių sąjunga išsiuntinėjo bendrą raštą visiems biurams, raginantį prisidėti prie bėgimo „Už blaivią ir sveiką Lietuvą“. Idėja paprasta ir lengvai įgyvendinama tiek viešųjų ryšių, informacijos sklaidos, tiek finansine, praktine prasme. Kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį 18 val. kviečiami burtis į grupes savo vietovėse ir solidariai nubėgti ar sparčiu ėjimu nužingsniuoti 3 kilometrų atstumą miestelių ar gyvenviečių centruose. Kiek į tą kvietimą atsiliepė biurų? Optimistiškai sakant, gana nedaug. Bet Kėdainių biuras yra vienas iš tų, kuris šią idėją entuziastingai priėmė ir gretos kas mėnesį auga. Jų pavyzdžiu jau seka ir kiti biurai.

Artėja pavasaris, tinkamas laikas kasmėnesiniam bėgimui, tai bus testas – kurie biurai tikrai nori šiandien matomų rezultatų, o kurie tik atsikalba: „Rezultatų greitų nenorėkit, jie bus ne greičiau nei už 10 metų“. Tuos biurus, kurie rezultatus žada tik po dešimtmečių – tikrai reikia uždaryti. O šiaip dabar biurus naikinti jau būtų visiška nesąmonė – jiems reikia duoti tinkamą kryptį ir reikalauti rezultatų.

Dabar biurai paslaugas teikia visiškai nemokamai, tai ne pliusas, o minusas. „Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“, gali kokybės, rezultatų, įkvėpimo nebūti – juk veltui. Paslaugos gali būti mokamos bent trečdaliu, puse sumos, tada matytųsi, kiek ta paslauga visuomenei yra reikalinga, kad ją gavęs (dalinai kompensuotą) žmogus vertina. Nes dabar paprasčiausia yra padaryti nuotraukytę ir vaizduoti, kad štai darome, o gal tame užsiėmime ir dalyvavo tik biuro darbuotojai, tiesiog sustojo fotosesijai, ir tiek.

Nors nemažos dalies sveikatos biurų stuburai yra šiek tiek iškrypę, nerezultatyvūs, tikiu, kad juos galima ištiesinti, pasiekti akivaizdžių sveikatingumo rezultatų. Tam procesui itin tinkami šie Seimo paskelbti Sveikatingumo metai.

Juozas Dapšauskas