Savižudybių temos stigmatizavimui mažinti – gyventojus įtraukiančios iniciatyvos

Nors savižudybių skaičius kiekvienais metais palaipsniui mažėja, apklausos rodo, jog savižudybės temos stigmatizavimas ir mitai tarp šalies gyventojų išlieka gajūs. Siekdamos pakeisti visuomenės nuostatas, savižudybių prevencijos srityje dirbančios organizacijos nuolat bendradarbiauja, tačiau gyventojų informuotumas šia tema vis dar nepakankamas. Rugsėjo 10-ąją, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, prasidėjo kampanija „100 priežasčių“, kuri kviečia įsitraukti visus gyventojus, ir paaiškėjo mėnesį trukusios iniciatyvos „Mink už gyvenimą“ rezultatai.

Reklama

Vyraujanti stigma ir žodis „savižudybė“ vis dar gąsdina, o tyrimai rodo, kad žmonės nežino, ar gali padėti asmeniui, kuriam kyla rizika. „Vilnius sveikiau“ užsakymu 2024 m. „Spinter“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 1 iš 4 suaugusių Vilniaus miesto gyventojų nesijaučia galintis nukreipti savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui, kur kreiptis psichologinės pagalbos, beveik pusė (48 proc.) gyventojų nėra tikri, kad galėtų nukreipti. Nors Vilniuje paslaugų gausu, vis dar nedrįstama kreiptis pagalbos į specialistus arba nežinoma, kur jos gauti. Pamatyti blogai besijaučiantį, jį išklausyti ir nukreipti pagalbos, turėtų būti kiekvieno iš mūsų pareiga, o tai padaryti dažnai paprasčiau, nei daugelis įsivaizduoja.

Meną ir savižudybių prevenciją sujungianti iniciatyva kvies gyventojus dalytis mintimis, kodėl gera gyventi

Užsienio šalių pavyzdžiai ir moksliniai tyrimai rodo, kad geroji praktika, mažinanti visuomenėje vyraujančią stigmą, – pasitelkti meną. Menas yra galinga priemonė, leidžianti tyrinėti sunkias temas netiesiogiai – per simbolius, vaizdus, garsus, sukuriant saugią erdvę reflektuoti savo patirtis. Skirtingai nei iki šiol, savižudybių prevencijos tema pasiekti visuomenės narius pasirinkta per meno iniciatyvą mieste.

Rugsėjo 10-ąją, Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, prasideda „Vilniaus Šv. Kristoforo Rotary klubo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiaujant su „Vilnius sveikiau“ inicijuota kampanija „100 priežasčių“. Visą mėnesį, iki spalio 10 dienos, gyventojai bus kviečiami apsilankyti interneto svetainėje www.100priezasciu.lt ir pasidalyti savo mintimis, kodėl gera gyventi. Išrinktos 100 dažniausiai pasikartojančių priežasčių bus vizualiai apipavidalintos menininko Algimanto Kriščiūno meninėje instaliacijoje ant Vingio parko pėsčiųjų tilto Vilniuje.

„Vilniaus Šv. Kristoforo Rotary klubo“ narys, idėjos autorius Vilius Šukys dalijasi, jog šios iniciatyvos idėja gimė, kai bėgiodamas Neries krantine pamatė ant Baltojo tilto kabančią lentelę, kurioje rašoma: „Jūsų gyvybė svarbi“. V. Šukiui ši lentelė sukėlė kontraversiškų jausmų: „Tai pasirodė tokia mažytė iniciatyva tokiai didelei problemai, kuri yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Akimirksniu gimė idėja, kuri pasakytų – mes turime bent 100 priežasčių, dėl kurių gyventi gera, mes žinome, kas gali padėti pasijusti geriau, gal būtų verta tai visiems priminti?“

Šios iniciatyvos esmė – vilniečių dažniausiai pasikartojančiomis mintimis priminti, kokie kasdieniai ir maži dalykai gyvenime mums suteikia pozityvumo. Nesijaučiantiems gerai ar turintiems šalia sunkumų patiriantį draugą, artimąjį ar kaimyną suteikti informacijos, kur ir kokia nemokama pagalba Vilniaus mieste prieinama patiriant psichikos sveikatos sunkumų. Tikimasi, kad meno kūriniai pirmiausia kiekvienam primins, kokie paprasti dalykai mums gali padėti išlaikyti gerą savijautą, ir tuo pat metu padės mažinti stigmą, kad patiriant sunkumų gėda kreiptis pagalbos.

Savižudybių prevencijos tema nėra lengva ir dažniausiai ją aktualizuoja šioje srityje dirbančios institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pažymi naujosios iniciatyvos prasmę: „Šiemet prisijungia verslas ir žinomi veidai – tai išties padės pasiekti tuos, kurie tikslingai neieško informacijos šia tema. Tam, kad visuomenės nuostatos keistųsi ir didėtų miestiečių informuotumas apie pagalbos galimybes mieste, turime veikti plačiau, kitaip, būti kūrybiški. Tikiu, kad susitelkę ir veikdami tokiais būdais galime įgalinti žmones atidžiau rūpintis tiek savimi, tiek kitais.“

Nors psichikos sveikatos tema tampame raštingesni, mitai apie savižudybę visuomenėje gajūs

Šiais metais „Vilnius sveikiau“ inicijuota apklausa rodo, jog 1 iš 5 gyventojų vis dar mano, kad pavojinga tiesiai klausti, ar žmogus svarsto savižudybę, nes tai jį gali paskatinti nusižudyti. 2 iš 5 gyventojų nėra tikri, ar to galima klausti, nors tiesus ir paprastas klausimas gali su krize susidūrusiajam padėti pasijusti reikalingam. Dauguma apie savižudybę svarstančių žmonių nori, kad aplinkiniai jiems padėtų, kai jų mintys yra prieštaringos.

„Vilnius sveikiau“ laikinoji direktorė Aurelija Šiautkulienė pastebi, jog apklausų rezultatai patvirtina poreikį toliau šviesti ne tik savižudybių prevencijos srityje dirbančius specialistus: „Siekiame edukuoti ir pačius gyventojus, keisti klaidingas visuomenės nuostatas savižudybių temoje. Visuomenės edukavimas gali padėti kiekvienam pastebėti krizėje esantį žmogų ir taip įgalinti šalia esantį užkirsti kelią savižudybės grėsmei. Rudens pradžioje „Vilnius sveikiau“ toliau tęs gyventojams organizuojamas veiklas. Tai nemokami „safeTALK“ mokymai, skirti savižudybių prevencijai, bei savižudybių intervencijos įgūdžių mokymai „ASIST“. Gyventojams toliau bus teikiamos nemokamos individualios psichologo konsultacijos, organizuosime savitarpio pagalbos grupes ir įvairius psichikos sveikatos stiprinimui skirtus renginius.“

1 iš 7 Vilniaus gyventojų mano, jog jiems būtų gėda, jei nusižudytų artimas žmogus

Savižudiškas elgesys mūsų visuomenėje yra stipriai stigmatizuojamas, tą parodė ir „Vilnius sveikiau“ tyrimo rezultatai apie nuostatas, susijusias su savižudybėmis, nes 1 iš 7 Vilniaus gyventojų mano, kad jiems būtų gėda, jei nusižudytų artimas žmogus.

Gėdos jausmas – intensyvus išgyvenimas, nes yra susijęs su savęs suvokimu kitų akyse. Gėda kyla tada, kai žmogus suvokia save per kitų žmonių žvilgsnį arba numato, kaip jį vertins kiti.

„Vilnius sveikiau“ savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė teigia, jog patirti gėdą reiškia patirti nuvertinimą, kuris atsiranda neatitikus socialinių normų ar aplinkinių lūkesčių: „Artimieji gali jausti, kad savižudybė tarsi „atveria“ jų šeimą visuomenės žvilgsniui, jie tampa pažeidžiami kitų vertinimams. Imama bijoti, kad aplinkiniai stebės ir vertins ne tik jų veiksmus, bet ir kokie jie – kaip tėvai, partneriai ar draugai. Dažnai artimieji jaučiasi atsakingi už artimojo sprendimą nusižudyti. Jie gali kaltinti save dėl to, kad nepakankamai padėjo ar nepastebėjo ženklų. Tai gali virsti gėdos jausmu, kad patys artimiausi nesugebėjo „išgelbėti“ žmogaus.“

Žmonėms, kurių artimieji nusižudė, padidėja savižudybės rizika. Gėdos jausmas gali paskatinti vengti aplinkinių, atsiriboti. Socialinė izoliacija, neigiamas savęs vertinimas dar labiau didina savižudybės riziką. Svarbu suprasti, kad gėda yra universali žmogaus patirtis, nes kiekvienas žmogus kažkuriuo gyvenimo momentu patiria šį jausmą. Atsižvelgdami į tai, kad gėda yra bendra žmogiška patirtis, galime ieškoti būdų, kaip skatinti žmonių tarpusavio palaikymą ir bendrystės jausmą.

Vykdant socialinę iniciatyvą 199 050 numintų kilometrų simbolizavo palaikymą asmenims, susidūrusiems su savižudybės grėsme

Jau šeštus metus iš eilės „Vilnius sveikiau“ mini Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Šiais metais nuo rugpjūčio 10 d. iki rugsėjo 10 d. „Vilnius sveikiau“ ir Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino iniciatyvą „Mink už gyvenimą“. Jai vykstant kvietė judėti – važiuoti, bėgti, eiti – ir „Walk15“ programėlėje skaičiuoti kilometrus arba žingsnius.

Prie socialinės iniciatyvos prisijungė 1611 gyventojų ir iki rugsėjo 10 d. bendrai buvo surinkta net 199 050 kilometrų. Kampanijai vykstant kiekvienas nueitas, nubėgtas ar dviračiu nuvažiuotas kilometras simbolizavo palaikymą asmenims, susidūrusiems su savižudybės grėsme, todėl visi dalyviai kartu išreiškė palaikymą net 199 050 žmonių.

Kadangi fizinis aktyvumas teikia naudos ne tik kūnui, bet ir psichikos sveikatai, dalyviai visos iniciatyvos laikotarpiu judėdami labiau rūpinosi ir savo emocine sveikata. Vykdydami iššūkį jie buvo supažindinami su pagalbos galimybėmis ir šviečiamąja informacija.

Prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo partneris „Walk15“ ir informacinis partneris LRT, o prizus įsteigė teatras „Kitas kampas“ ir dviračių, detalių bei aksesuarų parduotuvė „Ponas dviratis“.