Sėdimo gyvenimo būdo sukeltų rizikos faktorių nepašalina net fiziniai pratimai
Naujas Amerikos širdies asociacijos pranešimas įspėja, kad sėdimas gyvenimo būdas padidina širdies ligų, diabeto ir kitų sveikatos sutrikimų riziką net kelis kartus per savaitę sportuojantiems žmonėms, – rašo medicalnewstoday.com.
Pastaraisiais metais padaugėjo studijų, kurios pabrėžė sėdimo gyvenimo būdo, apibrėžiamo kaip dažnas sėdėjimas ar gulėjimas (televizoriaus žiūrėjimas ar darbas kompiuteriu), žalą sveikatai: dėl to padidėja nutukimo, kardiovaskulinių ligų ir diabeto atsiradimo tikimybė.
Šiais metais Amerikos profilaktinės medicinos žurnale (The American Journal of Preventive Medicine) publikuotas tyrimas atskleidžia, kad ilgas sėdėjimas „kaltas“ dėl 430 tūkst. mirčių 54 šalyse, o naujausiais duomenimis, tai yra antras po rūkymo žalingas įprotis, didinantis mirtingumą.
Kai kurios studijos teigia, kad epizodinis fizinis aktyvumas gali kompensuoti ilgo sėdėjimo žalą, tačiau yra mokslininkų, kurie tai neigia.
Pastarųjų pusę palaiko ir naujas Amerikos širdies asociacijos (angl. santr. AHA, The American Heart Association) pranešimas, publikuotas žurnale „Kraujotaka“ („Circulation“): nesvarbu, kiek fizinių pratimų žmogus atlieka per savaitę, jei didžiąją paros dalį praleis sėdėdamas, jis vis tiek pakenks savo sveikatai.
Mokslininkų apžvalga parodė, kad jauno amžiaus suaugusieji kasdien sėdėdami praleidžia 6-8 valandas, o 60-mečiai ir vyresni – 8,6-9,6 valandos.
Atliekant kardiologinės rizikos įvertinimą svarbus funkcinio pajėgumo nustatymas. Funkcinio pajėgumo vienetas yra metabolinis ekvivalentas – MET, kuris atspindi bazinį metabolizmo lygį. Paprasčiausia funkcinį pajėgumą įvertinti pagal paciento gebėjimą atlikti kasdieninius darbus: 1 MET atspindi metabolizmo lygį ramybėje (sėdimas gyvenimo būdas). Lėtas pasivaikščiojimas ar nesunkūs namų ruošos darbai atitinka apie 2,5 MET, 4 MET – užlipimas į antrą aukštą, daugiau kaip 10 – dalyvavimas aktyvioje sportinėje veikloje. Kai MET mažesnis nei 4, padidėja pooperacinių kardialinių įvykių tikimybė. O kai funkcinis pajėgumas didelis, tuomet net ir esant rizikos faktorių bei išeminei širdies ligai, perioperacinė prognozė yra geresnė.
Tyrimo autoriai kol kas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kiek valandų per dieną, praleistų sėdint, jau didina ligų riziką, tačiau viena aišku: reikia stengtis mažinti sėdėjimo ir didinti paros aktyvaus laisvalaikio trukmę. AHA atstovai rekomenduoja kasdien bent 30 minučių užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo veikla ir pabrėžia, kad nors ir nesunki, bet kasdieninė fizinė veikla yra naudingesnė nei sudėtingesni fiziniai pratimai, kuriuos atliktumėte tik kelis kartus per savaitę.
Susiję straipsniai
