Seime atkreiptas dėmesys į kiaušidžių vėžio gydymo problemas

Minint Pasaulinę kovos su kiaušidžių vėžiu dieną šiandien Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės prof. Vidos Marijos Čigriejienės iniciatyva surengta spaudos konferencija „Kiaušidžių vėžys – klastinga liga“.

Konferencijoje dalyvavo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkoginekologijos skyriaus gydytojas, onkologas chirurgas dr. Kastytis Žilinskas; asociacijos „Onkologija.lt“ prezidentė Zita Zamžickienė; sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas; NVI Onkoginekologijos skyriaus gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė; Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė; Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys, gydytojai-onkologai, pacientės, kenčiančios nuo šios klastingos ligos.

„Lietuvoje gyvenančios moterys tikisi, kad jų galimybė ir teisė gyventi bus svarbesnė už ambicijas, biurokratizmą ir politikavimą“, – spaudos konferencijos pradžioje pažymėjo V.M.Čigriejienė.

Kasdien Lietuvoje daugiau nei viena moteris suserga kiaušidžių vėžiu. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų ir apie 300 moterų miršta nuo šios ligos. Išgyvenamumo statistika susirgus mūsų šalyje yra viena blogiausių Europoje – tik kas trečia moteris, susirgusi kiaušidžių vėžiu, išgyvena penkerius metus. Tą dažnai lemia efektyvaus šiuolaikinio gydymo neprieinamumas. Nepaisant medicinos bendruomenės, pacientų teises ginančių organizacijų, net ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pastangų, per pastaruosius metus kiaušidžių vėžio gydymas mūsų šalyje nepagerėjo ir neatitinka ES šalyse visuotinai priimtų standartų.

Konferencijos dalyviai ypač akcentavo, kad iki šiol Lietuvoje nėra kiaušidžių vėžio biologinės terapijos. Be to, šis gydymo būdas, pratęsiantis visavertį ligonės gyvenimą dar ketverius metus be atkritimo ir suteikiantis laiko iki pakartotinės chemoterapijos ar chirurginės procedūros, mūsų šalyje nekompensuojamas. Tuo metu biologinė terapija kompensuojama daugumoje ES šalių – Lenkijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir kitose.

Pasak dr. K. Žilinsko, kiaušidžių vėžiu sergančių moterų naujų ligos atvejų ir mirtingumo santykis – 0,6, o tai – 2 kartus daugiau negu sergančiųjų krūties vėžiu – 0,32 ir beveik 3 kartus didesnis negu segančiųjų gimdos kūno vėžiu – 0,24. Ši liga pasižymi tuo, kad nėra jos specifinių ankstyvosios stadijos simptomų, nėra galimybės taikyti prevencinių programų. Kiaušidžių vėžio rizika gali būti nustatoma atliekant tam tikrus DNR tyrimus, jei ištiriama, kad giminėje yra didelė ligos paveldėjimo rizika. Tačiau gydytojai, nors ir atliekantys kiaušidžių pašalinimo operacijas Lietuvoje, šių procedūrų nerekomenduoja.

Pasak Z. Zamžickienės, Lietuvos valdininkams, sprendžiantiems, kokius vaistus įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, neužtenka įrodymų apie biologinės terapijos naudą, nors tų įrodymų užtenka beveik visoms ES šalims, išskyrus Latviją ir Rumuniją.

„Daugeliui mūsų būna sunku prašyti darbo, tačiau prašyti vaisto, kad gyventum – dar sunkiau, tačiau kai tenka dalyvauti posėdžiuose, kuriuose sprendžiama, ar biologinė terapija bus kompensuojama, dažnai stebiu žmonių žvilgsnius, kai kurie jų būna labai abejingi. Biologinės terapijos šiuo metu reikia vos pusšimčiui moterų, valstybės mastu tai nėra labai daug. Nekompensuojama ne tik biologinė terapija, bet ir kai kurie modernūs chemoterapiniai vaistai, kurių viso kurso kaina vienai pacientei nesiekia net 2000 eurų“, – pasakoja „Onkologija.lt“ prezidentė ir priduria, kad jei Sveikatos apsaugos ministerija nepaskubės išspręsti šios problemos bus kreipiamasi į įvairias žmogaus teises ginančias institucijas, ne tik Lietuvos, bet ir Europos.

„Matome, kad šios ligos gydymo metodais gerokai atsiliekame nuo Europos, kur pacientės gydomos biologiškais preparatais, mažiau toksiškais moters organizmui. Tikiuosi, kad šią diskusiją išgirdo Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai, kiti atsakingi pareigūnai, ir visais įmanomais būdais bandys pasiekti, kad kiaušidžių vėžiu sergančios moterys Lietuvoje bus gydomos biologiniais vaistais ir tie vaistai bus kompensuojami. Moterys turi būti ramios, kad išaugins vaikus, juo išmokys ir jau tada galės ramiai atsiduoti likimo valiai“, – sakė prof. V. M. Čigriejienė.