Seimo narys, Antikorupcijos komisijos narys Kęstas Komskis vėl ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl abejonių keliančių Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų. Šį kartą parlamentaras „tvarkietis“ prokurorų prašytų išsiaiškinti, ar sveikatos apsaugos ministras, pateikdamas Seimui klaidinančią informaciją apie sveikatos priežiūros finansų paskirstymą, t.y. apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas tvarką, nepadarė nusikalstamos veikos ar savo neveikimu nesukėlė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, o kartu ir Lietuvos piliečiams.
Imtis konkrečių priemonių Seimo narys nutarė po to, kai Valstybės kontrolė išplatino pranešimą apie auditą, kuris buvo atliktas Valstybinėje ligonių kasoje. Šiame pranešime pažymima, kad „valstybiniai auditoriai nustatė, jog didžiąją dalį PSDF biudžeto išlaidų sudaro apmokėjimai už sveikatos priežiūros paslaugas, kurių bazinė kaina nepagrįsta sąnaudomis“.
Anot parlamentaro, Seimas į 2009–2010 m. Nacionalinę kovos su korupcija programą įtraukė Antikorupcijos komisijos pasiūlytą priemonę „Pakeisti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką, užtikrinant objektyvesnį šių paslaugų kainų skaičiavimą“. Ši priemonė turėjo būti įgyvendinta dar paskutiniame 2009 m. ketvirtyje. Sveikatos apsaugos ministras tuomet patikino komisiją, kad ši priemonė buvo įvykdyta: imtas taikyti giminingų diagnozių grupavimo metodas. Visgi, Valstybės kontrolės išvados akivaizdžiai paneigia ministro pareiškimus, kadangi apmokėjimas už paslaugas nepasikeitė – liko neskaidrus ir nepagrįstas.
„Nuo pat šios Seimo kadencijos pradžios stengiausi atkreipti dėmesį į neskaidrų ir, mano nuomone, ydingą sveikatos priežiūros finansų paskirstymą – apmokėjimą už šias paslaugas. Valstybės kontrolė aiškiai nurodė, kad šiandieninės „bazinės kainos“ skaičiavimo metodika (beje, patvirtinta dar 1997 metais ir iki šiol nepakeista) yra nepagrįsta jokiais realiais apskaičiavimais.
Negana to, sveikatos apsaugos ministras turi galimybę savo įsakymu nustatyti, kad vienas „bazinės kainos“ balas atitinka ne 1 litą, o, tarkime, 81 centą. Esu įsitikinęs, kad tokia tvarka yra ydinga iš esmės, kadangi minėtu hipotetiniu atveju už pacientui suteiktą paslaugą vietoje 100 litų bus sumokama tik 81 litas, o tai sukelia pagrįstų abejonių pirmiausia dėl paslaugos vertės bei likusios kainos dalies apmokėjimo. Šis „bazinės kainos“ balų nustatymo mechanizmas tik dar kartą įrodo, kad nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei Valstybinės ligonių kasos vadovai paprasčiausiai nežino (nėra suskaičiavę pagrįstais metodais) sveikatos priežiūros paslaugų kainų. Natūralu, kad šitokia tvarka kelia pacientų pasipiktinimą, kai už suteikiamas paslaugas reikia primokėti be racionalaus
paaiškinimo. Be to, tai sudaro sąlygų korupcijos plitimui – pacientai, siekdami išvengti iškylančių neaiškumų bei norėdami gauti gydytojo specialisto konsultaciją, neretai pasirenka tiesiog duoti kyšį,“ – teigė K. Komskis.
lrs.lt