Šeimos gydytoja apie šlapimo pūslės uždegimą: kaip išvengti ir pasveikti greičiau?

Dažnas noras šlapintis, deginimo pojūtis, skausmas pilvo apačioje, rausvas ar drumstas šlapimas – signalai, kad užklupo šlapimo pūslės uždegimas. Šis varginantis negalavimas, dar žinomas kaip cistitas, paliečia daugybę žmonių ir gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę – nuo sumažėjusio darbingumo iki sumenkusio pasitikėjimo savimi. Apie tai, kaip suvaldyti šią ligą, kad ji netaptų nuolatiniu palydovu, kalbamės su šeimos gydytoja Laurita Jasiūnaite.

Reklama

Kodėl sergame šlapimo pūslės uždegimu?

Pagrindinė cistito priežastis yra žarnyne gyvenanti bakterija – Escherichia coli. Ši bakterija sukelia net 85 proc. ligos atvejų. Rečiau pasitaikantys sukėlėjai – virusai, chlamidijos, mikobakterijos, grybeliai. Taip pat cistitas gali būti neinfekcinės kilmės. Pavyzdžiui, taikant radiacinį, chemoterapinį gydymą, sergant tam tikromis autoimuninėmis ligomis.

Net 30 - 50 % moterų, kurios serga ūminiu cistitu nustatomas pasikartojantis cistitas. Pastaroji forma diagnozuojama, jei uždegimas yra pasireiškęs bent du kartus per pastaruosius pusę metų arba bent tris kartus per pastaruosius metus.

Kokie pagrindiniai veiksniai didina riziką sirgti šlapimo pūslės uždegimu?

Riziką sirgti cistitu didina nėštumas, lytinių partnerių keitimas, buvęs ūminis cistitas, menopauzė, nepilnai ištuštinama šlapimo pūslė, išmatų nelaikymas, tinkamos higienos stoka.

Su didesne rizika sirgti cistitu susiduria ir sergantys šlapimo takų akmenlige, cukriniu diabetu, ŽIV, onkologinėmis ligomis, turinys įgimtas šlapimtakių anomalijas ar sveikstantys po urologinių procedūrų ar operacijų.

Pasikartojančio cistito riziką didina neefektyvus ūminio cistito gydymas ir nepakankama profilaktika. Kartais pacientai per ilgai vengia antibakterinio gydymo arba griebiasi namuose jau turimų antibiotikų. Būna, kad pacientai gydytojo paskirtą antibakterinį gydymą nutraukia per greitai, vos pajutę simptomų sumažėjimą arba nesilaiko profilaktikos rekomendacijų, šie veiksniai išprovokuoja besikartojantį šlapimo pūslės uždegimą.

Kokie simptomai vargina sergant šia liga?

Klasikiniai cistito simptomai – skausmingas šlapinimasis, pastovus noras šlapintis, skausmas pilvo apačioje, rausvas ar drumstas šlapimas. Tiesa, vyresnio amžiaus žmonės gali nejausti šių simptomų, bet skųstis bendru silpnumu, karščiavimu. O jei ligos sukėlėjas yra chlamidijos, gali atsirasti ir išskyrų iš šlaplės ar makšties.

Ar tiesa, kad moterys cistitu serga dažniau nei vyrai? Kodėl?

Taip, cistitas vargina moteris kur kas dažniau: juo suserga bent 1 iš 2 moterų, o iš persirgusiųjų maždaug trečdaliui ši liga kartojasi. Moterys dažniau serga, nes bakterijos kur kas lengviau patenka į moterų šlapimo takus dėl trumpos šlaplės, menopauzės metu sumažėjusio estrogeno kiekio sukeliamų pokyčių. Cistito riziką didina ir anatominiai pokyčiai, vykstantys nėštumo metu.

Vyrų anatomija iš dalies sumažina jų riziką sirgti cistitu. Vyrų šlaplė yra ilgesnė, prostata veikia kaip barjeras, neleidžiantis infekcijai plisti į šlapimo takus, o prostatos sekretas turi antibakterinių savybių. Jauniems vyrams cistitas pasireiškia retai, dažniau ši liga diagnozuojama vyresniems nei 60 metų. Beje, vyrams į cistito simptomus reikia atkreipti ypatingą dėmesį, kadangi cistito požymiai yra panašūs į prostatito sukeltus negalavimus.

Kaip ši liga diagnozuojama?

Gydytojas atliks apžiūrą, šlapimo tyrimą, o esant neaiškiai diagnozei ar pasikartojančiam cistitui – šlapimo pasėlį su antibiotikograma. Pastarasis tyrimas padeda išsiaiškinti ligą sukėlusią bakteriją ir skirti efektyvų antibakterinį gydymą.

Tyrimo kokybei užtikrinti labai svarbus tinkamas šlapimo surinkimas. Šlapimo tyrimui imama rytinio šlapimo vidurinė porcija, kurią per 2 valandas pageidaujama pristatyti į kliniką tam pritaikytame steriliame indelyje. Kartojantis cistitui rekomenduojama atlikti šlapimo takų ultragarsinį tyrimą, pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų. Retesniais atvejais gali prireikti ir cistoskopinio ištyrimo.

Kokios rekomendacijos siekiant suvaldyti pasikartojantį cistitą?

Svarbiausia besikartojančio cistito gydymo dalis yra profilaktika po antibakterinio gydymo.

Vis daugiau atsiranda mokslinių tyrimų, kuriuose įrodoma D-manozės nauda siekiant suvaldyti pasikartojantį cistitą. D-manozė yra cukraus rūšis, kurią galima rasti įvairiose daržovėse ir vaisiuose. Dalis manozės išsiskiria su šlapimu, o jos poveikis pasireiškia tuo, kad neleidžia bakterijai E. coli, prilipti prie šlapimo pūslės sienelių, todėl sumažėja infekcijų rizika. Nors reikalingi didesnių imčių tyrimai, tačiau jau dabar neabejojama, kad D-manozė gali būti svarbi besikartojančio cistito profilaktikos dalis.

Europos urologų asociacija (EUA) D-manozę rekomenduoja, kaip vieną iš profilaktikos priemonių siekiant suvaldyti pasikartojantį cistitą. Svarbu paminėti, kad kol kas D-manozė nerekomenduojama nėščiosioms, nes nėra atliktų tyrimų su nėščiomis moterimis. Taip pat pacientai, sergantys cukriniu diabetu ir vartojantys šį preparatą, turi atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje. Kita Europos urologų asociacijos rekomendaciją yra vartoti pieno rūgšties (Lactobacillus) bakterijas. Jau yra įrodymų, kad cistito profilaktikai teigiamas poveikis pastebimas naudojant būtent Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus reuteri, Lactobacillus casei ir Lactobacillus crispatus rūšies bakterijas, šios rūšies bakterijos natūraliai gyvena mūsų žarnyne bei lytiniuose organuose ir padeda palaikyti sveiką mikroflorą, kuri apsaugo nuo patogenų dauginimosi.

Kaip išvengti šlapimo pūslės uždegimo?

Norint išvengti cistito, svarbu gerti pakankamai skysčių (ne mažiau kaip 1,5 litro per dieną) – tai padeda išplauti bakterijas iš šlapimo pūslės ir mažina infekcijos riziką. Patariu rinktis natūralaus pluošto apatinius, vengti aptemptų, spaudžiančių drabužių. Po lytinių santykių kuo greičiau nusišlapinti, o susirgus lytiškai plintančiomis ligomis – skubiai kreiptis į gydytoją. Taip pat naudinga vartoti D-manozės preparatus, o moterims papildomai – ir pieno rūgšties bakterijas.

Kaip ir kitų ligų atveju, siekiant išvengti šlapimo pūslės uždegimo būtina stiprinti imunitetą. Tam svarbu palaikyti optimalų fizinį aktyvumą, vengti streso, riboti alkoholio ir tabako gaminių vartojimą, sveikai maitintis, o esant vitaminų ar mikroelementų trūkumui – vartoti gydytojo rekomenduotus papildus.

Apie D-manozės svarbą kalba ir įmonės „ECOSH" vadovė Aistė Pranukevičienė: „ Preliminarūs klinikiniai tyrimai Europoje rodo, jog D-manozė gali palengvinti šlapimo takų infekcijų metu atsirandančius simptomus arba užkirsti jiems kelią. Kai kuriais laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad D-manozė gali būti naudinga ir kaip prebiotikas – maistinė gerųjų žarnyno bakterijų medžiaga, skatinanti gerųjų bakterijų dauginimąsi virškinimo sistemoje. Taip pat gerąsias bakterijas rekomenduočiau papildomai vartoti esant cistitui, nes jos yra svarbios ir moterų makšties mikroflorai, o kartu ir šlapimo takų funkcijai."