Šeimos gydytojai dirba ir guodėjais bei raštininkais

Pirminės sveikatos priežiūros centruose kasdien apsilanko apie trečdalis žmonių, kuriems nereikia skubios gydytojų pagalbos. Juos čia traukia galimybė pabendrauti, pasijausti reikalingais bei svarbiais. Tačiau būtent tokie pacientai ilgina eiles sergantiesiems bei išvargina gydytojus. Kai kurios valstybės jau yra radusios būdų apsaugoti specialistus nuo tokių pacientų, tačiau Lietuvoje apie tai dar tik pradedama kalbėti.

Reklama

Kalba apie skriaudas

Nemenkos patirties dirbant šeimos gydytoju turintis ambulatorinės uostamiesčio klinikos „Nefrida“ vyriausiasis gydytojas Virginijus Kontrimas įsitikinęs, kad pacientai, kurie nėra ligoti, o tik nusivylę gyvenimu, neturi artimųjų arba kaip kitaip yra nuskriausti likimo, sudaro nuo 20 iki 30 procentų.

Gydytojas pastebėjo, kad jo praktikos pradžioje, maždaug prieš 20 metų, tai dažniausiai būdavo vyresnio amžiaus žmonės. O pastaruoju metu į medikus be jokios aiškios priežasties kreipiasi vis jaunesni žmonės.

Pastebėta, kad dauguma jų yra vieniši, neturintys darbo bei socialinių saitų asmenys. Parduotuvėje jie neranda sau pašnekovų, o poliklinikoje jaučiasi esantys svarbūs.

„Akivaizdu, kad tokiems žmonėms yra blogai. Jie nori išsipasakoti, bet neturi kas galėtų su jais pasikalbėti. Šeimos gydytojas yra suinteresuotas priimti kiekvieną ir tikrai neišvarys žmogaus. Todėl tenka atidžiai išklausyti, pritarti, patarti, bet būna akivaizdu, kad jokios ligos, dėl kurios jam būtų būtina lankytis pas gydytoją, nėra“, - dalijosi patirtimi gydytojas.

Dažniausiai toks pacientas labai mažai kalba apie ligą ir didžiąją laiko dalį pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą, nepamiršdamas pabrėžti, kaip gyvenimo negandos blogina jo savijautą, tampa visokių blogų pojūčių ar net negalios priežastimi.

Nesupranta, kodėl blogai jaučiasi                 

Vos mėnesį šeimos gydytoja „Nefridoje“ dirbanti Inga Baltrušaitytė jau turėjo progą pabendrauti su ambulatorinės klinikos pacientais, kuriems pirmiausiai būtina psichologo pagalba.

Iš užsienio į Lietuvą pas mamą grįžusi jauna moteris atėjo pas gydytoją skųsdamasi, kad priaugo svorio, kalbėjo apie kitus negerus savo pojūčius, tačiau didesnioji jos kalbos dalis sukosi apie santykius su artimaisiais, nepasitenkinimą savo gyvenimu bei panašius dalykus.

Gydytoja atidžiai išklausė pacientę ir patarė jai apsilankyti pas psichologą.

Kita neseniai I. Baltrušaitytės kabinete apsilankiusi kiek vyresnė moteris taip pat buvo akivaizdžiai nepatenkinta viskuo, kas vyksta aplinkui, o labiausiai - savo gyvenimu.

Gydytoja skyrė moteriai neurologinius tyrimus ir, įvertinusi jų rezultatus, ketina patarti jai apsilankyti pas psichologą, o gal net pas psichiatrą.

„Reikia ypatingo subtilumo ir supratimo, be to, takto bei sugebėjimo įtikinti pacientą, kad psichologo konsultacija jam būtina. Nors dar tik pradedu dirbti, bet jau supratau, kad šeimos gydytojams tenka susidurti ir su nesergančiais pacientais“, - teigė I. Baltrušaitytė.

Labiausiai padeda dėmesys

Gydytojai yra pastebėję, kad paprastai tokie žmonės kaskart pasakoja panašius dalykus ir pas gydytoją, kuriuo pasitiki, lankosi daug kartų. Todėl gydytojas mintinai žino, ką išgirs. Jam tenka nelengva užduotis, kaip padėti nesergančiam pasijusti sveikesniam.

Išklausyti pacientą, pamatuoti kraujospūdį, nuraminti ir bandyti ieškoti būdų, kaip pagerinti jo savijautą, - taip paprastai elgiasi gydytojas V. Kontrimas.

„Atsimenu, karjeros pradžioje skirdavau alijošiaus preparatą. Tai vaistas, kuris negalėjo niekuo pakenkti. Tai veikiau maisto papildas, skirtas biostimuliacijai, darbingumui skatinti, imunitetui kelti, kitaip sakant, vaistas nuo visų ligų“, - prisiminė V. Kontrimas.

Panašiai naudoti ir kiti širdies stiprinimui skirti preparatai: riboksinas, mildronatas. Specialistai paprastai šiuos vaistus vertina skeptiškai, mano, kad jie neturi didesnio poveikio.

Užtat šeimos gydytojų patirtis rodo, kad pavartoję šiuos vaistus ilgėliau pacientai pasijunta labai gerai.

Gydo sėdėjimas eilėse

Pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės yra įsitikinę, jog injekcijos kur kas veiksmingiau pagerina jų būklę nei tabletės ar lašiukai.

Psichologiškai tai galima nesunkiai paaiškinti. Juk paskyrus injekcijas žmogus įgyja tikslą gyventi: ryte nusiprausti, apsirengti švariais rūbais, išeiti iš namų, o laukdamas eilėje prie procedūrinio kabineto pabendrauja su kitais ligoniais, išsipasakoja. Jį gydo ne tiek vaistas, kiek aplinkinių skiriamas dėmesys.

„Tokioje situacijoje yra ypač svarbus psichologinis momentas. Jeigu žmogus išeina iš gydytojo tikėdamas, kad nuo paskirto gydymo jam pagerės, taip ir atsitinka“, - dalijosi patirtimi gydytojas V. Kontrimas.

Taip gyvenimo nuskriaustas žmogus jaučiasi esąs reikalingas, reikšmingas ir atranda naują savo gyvenimo prasmę, nė nesusimąstydamas, jog skirdamas savo brangų laiką jam šeimos gydytojas atitolina kitų tikrai sunegalavusių ligonių apsilankymą.

Kol kas sveikatos apsaugos ministro nėra nustatyta, kiek laiko vienam pacientui turi skirti gydytojas.

Dar 1996 metais buvo paskelbtas įsakymas, kuriuo reglamentuota pacientui skirti apie 20 minučių.

Tačiau daugelis šeimos gydytojų pritaria, jog nesergantys, tačiau nuolat pas gydytojus besilankantys pacientai atima kur kas daugiau laiko.

Tokių žmonių paskubinti neišeina.

Gydytojo komandoje - ir raštininkas

Lietuvoje šeimos gydytojo komandą sudaro pats gydytojas bei jam talkinanti slaugytoja.

Kai kuriose užsienio šalyse egzistuoja praktika, kai su šeimos gydytoju dirba kur kas didesnė komanda. Jam padeda slaugytoja, sekretoriai, kurie atlieka rašto darbus, bei  psichologai.

„Nepamirškime, kad dar apie trečdalis žmonių pas gydytoją ateina vien išsirašyti kompensuojamųjų vaistų. Mano giliu įsitikinimu, mūsų valstybė elgiasi neracionaliai, versdama gydytoją ir slaugytoją dirbti raštininko darbą – išrašinėti kompensuojamuosius vaistus. Tai yra sekretorės darbas. Didžiulis srautas žmonių užgriūva gydytojus kas tris mėnesius“, - vardijo V. Kontrimas šeimos gydytojų laiką bei jėgas nenaudingai eikvojančias pareigas.

Ne vienoje užsienio šalyje egzistuoja elektroniniais receptai, kurie atspausdinami kasmet. Tokį elektroninį receptą turintis žmogus eina į vaistinę įsigyti jam skirtų medikamentų.

Ir medikams reikia reabilitacijos

Gydytojai neslepia, kad gyvenimo nuskriausti ir pas gydytojus be priežasties pamėgę lankytis pacientai atima kur kas daugiau jėgų nei sergantieji.

„Kol buvau jaunesnis, to taip smarkiai nepastebėdavau. Tačiau dabar, pasakysiu atvirai, po jų apsilankymo jaučiuosi labai pavargęs“, - sako V. Kontrimas.

Apkrauti darbais, kurie galėtų būti atliekami žemesnės kvalifikacijos darbuotojų arba psichologų, šeimos gydytojai svajoja apie laiką, kurį galėtų skirti kvalifikacijai kelti, savišvietai.

„Šeimos gydytojas didžiąją dienos dalį girdi neigiamą informaciją. Nuo to taip pat labai pavargstame. Kol kas Lietuvos gydytojai gali tik pasvajoti apie kitose šalyse taikomą praktiką, kai po penkerių metų intensyvaus darbo skiriama pusės metų reabilitacija“, - prisiminė dar studijuojant išgirstą informaciją gydytojas.

Išeitis – pacientų atranka prieš vizitą pas gydytoją

V. Kontrimo duomenimis, Vokietijoje laikomasi praktikos, kad šeimos gydytojo kabinete per dieną pabūna apie 40 pacientų. Tačiau pas patį gydytoją patenka tik apie šeši ar aštuoni ligoniai. Yra tokie kabinetai, kur žmogų pasitinkantys medikai pamatuoja kraujospūdį, akispūdį, pulsą, jei reikia, atlieka elektrokardiogramą. Galiausiai su visais tyrimais akivaizdžiai sergantis žmogus patenka pas gydytoją. Pagrindinis jo darbas – diagnozuoti, todėl jis neturėtų galvoti apie receptų išrašymo ypatumus, kiek dienų skirti nedarbingumą ir pan.

Panašios praktikos, - teigė gydytojas V.Kontrimas, - jau imtasi Kauno Šilainių šeimos klinikoje.  Vykdant programą, kuria siekiama pagerinti Baltijos šalių šeimos gydytojų darbą, siekiama sukurti slaugytojų paslaugą neinfekcinėmis, lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Jie lankytųsi ne pas gydytoją, o pas slaugytoją, kuri pagal savo kompetenciją atliktų įvairius matavimus bei manipuliacijas. Už tai siūloma slaugytojas skatinti.

Tokia programa, galėsianti palengvinti darbą gydytojams, jau yra sukurta, tačiau dar nepatvirtinta Valstybinės ligonių kasos bei Sveikatos ministerijos.

Panašus projektas buvo vykdomas Gargždų poliklinikoje. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Petras Serapinas pasakojo, kad jo vadovaujamoje įstaigoje šeimos gydytojų laikas taupomas leidžiant kompensuojamuosius vaistus išrašyti slaugytojoms.

Prieš metus šiame PSPC keletą mėnesių vykdytas Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto projektas. Juo taip pat bandyta palengvinti šeimos gydytojų darbą.

Slaugytojos už papildomą mokestį tam tikromis ligomis sergantiems ligoniams vedė užsiėmimus, kuriais siekta pagerinti jų savijautą.

„Turiu konstatuoti, kad projektui pasibaigus tokios praktikos nebetaikome. Pirmiausiai, jis nefinansuojamas iš pirminės sveikatos priežiūros lėšų. O be to, žmonės buvo pasyvūs ir nelankydavo šių užsiėmimų“, - prisiminė P. Serapinas.