Šeimos gydytojai uždirbs daugiau (1)

Praėjusią savaitę Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) apžvelgtas šeimos gydytojo institucijos dvidešimtmetis, aptarta koncepcija ir perspektyvos. Gera žinia ta, kad nuo kitų metų šeimos gydytojai turės galimybių teikti daugiau paslaugų, už kurias jiems bus papildomai atlyginta.

Reklama

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jūratės Sabalienės, nuo pat pradžių, kai tik buvo patvirtinta Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcija, siekta didinti šeimos gydytojo kompetencijas ir sudaryti sąlygas, kad jie galėtų, kaip ir daugelyje šalių, spręsti 80 proc. pacientų sveikatos problemų, likusius 20 proc. paliekant kitų specialybių medikams.

Patys šeimos gydytojai sako taip pat siekiantys, kad daugeliu atvejų galutinius sprendimus priimtų būtent jie.

„Kartais mes susitapatiname su pacientu, pasiduodame tam tikrai tėkmei, jo norams ir pageidavimams, bet turime būti aktyvesni sprendėjai. Mes siekiame, kad daugeliu atvejų šeimos medicina taptų galutinių sprendimų priėmimo vieta, t. y. šeimos gydytojas nustato diagnozę ir paskiria gydymą, o ne siuntinėja be reikalo pas specialistus“, – teigė Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, Šeimos medicinos rezidentūros koordinatorius dr. prof.Vytautas Kasiulevičius.

Trukdo metodikos

Profesoriaus teigimu, šiuo metu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kaip tik ir kalbama, kas padėtų išspręsti šį uždavinį.

„Svarstome, kas galėtų didinti pačių gydytojų pasitikėjimą savimi, pakeisti visuomenės nuomonę, esą šeimos gydytojas nekompetentingas prižiūrėti vaikus, senyvus žmones ar arterine hipertenzija sergančius. Suprantama, yra ir nekompetentingų šeimos gydytojų. Tačiau gaila, kad mąstoma taip: „Duokit siuntimą pas specialistą, nes ką jūs čia galite“, – apgailestavo V. Kasiulevičius.

Be to, su ministerija pradėta kalbėti ir apie darbo organizavimo metodikas, kurios kartais ne padeda, tik trukdo dirbti.

„Iš vienos pusės, įvairios metodikos lyg ir gerai. Iš kitos, jos sudaro sąlygas dirbtinai siuntinėti pacientą iš kabineto į kabinetą. Tarkim, šeimos gydytojas paskiria gydymą, tačiau pagal metodiką jis turi nusiųsti pacientą pas specialistą, kad tas patvirtintų, jog paskirtas gydymas jam tinka. Tai – lėšų švaistymas. Todėl ir kalbamės su ministerija, kad mažėtų tokių metodikų, kurios šeimos gydytoją daro pasyviu siuntėju“, – įsitikinęs dr. prof.Vytautas Kasiulevičius.

Naujas iššūkis

Su SAM aktyviai diskutuojama ir dėl informacinių technologijų. V. Kasiulevičiaus nuomone, nuolatiniai duomenų mainai tarp sveikatos priežiūros įstaigų yra ne tik šiandieninis, galbūt jau praėjęs etapas, nes dabar laukia naujas.

„Tačiau šis etapas iki galo neužtikrintas. Daug laiko praleista tuščiai, nes e. sveikata dar tik pradėjo važiuoti. Palyginti su kitomis Europos šalimis, mes atsiliekame šioje srityje. Bet ateina naujas iššūkis – duomenų mainai tarp įstaigų ir pacientų, – įsitikinęs dr. prof.V. Kasiulevičius. – Pacientai turi matyti savo duomenis ir tyrimų rezultatus, elektroniniu būdu jiems turi būti suteikta galimybė pateikti savo sveikatos sutrikimus, gauti tam tikrus atsakymus, paaiškinimus ir t. t. Suprantama, tam reikia laiko, lėšų, sugalvoti sąveikos sistemas, kad nebūtų tik elektroninis triukšmas ir daugiau nieko. Šiuo klausimu ir kitos šalys ieško išeičių“.

Gydytojo nuomone, aktyvesnės turėtų būti ir telemedicinos paslaugos, galbūt net skatinamos papildomu mokėjimu.

Siekiamybė – 20 proc.

VLK duomenimis, 2015 metais šeimos gydytojo paslaugoms apmokėti skirta 176 mln. eurų, o tai beveik 18 proc. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų; 2016 m. šioms reikmėms numatyta 180 mln. eurų.

„Dėl bazinio apmokėjimo nepanikuojame, bet labai norime, kad 20 proc. PSDF biudžeto būtų skirtos pirminei priežiūrai, – vylėsi V. Kasiulevičius. – Baigtųsi ta priešprieša, ypač periferijoje šeimos gydytojai jaučiasi nuskriausti, kad specialistai gerai finansuojami, nors kartais už juos elementarų darbą atlieka“.

Šeimos gydytojams VLK moka bazinę kainą už prisirašiusius prie gydymo įstaigos pacientus, atsižvelgiant į amžių, taip pat už skatinamąsias paslaugas (dabar patvirtinta 17) ar pasiektus gerus darbo rezultatus (11 rodiklių). Pasak konferencijoje dalyvavusio VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso, pernai gydymo įstaigoms papildomai sumokėta 46,7 mln. eurų, arba 26,5 proc. pirminei ambulatorinei priežiūrai skiriamų lėšų.

Dideli vartotojai turėtų susimokėti

Nors šiuo metu bazinės kainos už vaikų ir vyresnių žmonių sveikatos priežiūrą skiriasi (pavyzdžiui, už vaiko iki 1 metų priežiūrą mokama kiek daugiau nei 100 eurų, už 50–65 metų – 32 eurai, o už vyresnių nei 65 metų žmonių priežiūrą – 38 eurai), sveikatos apsaugos viceministrės J. Sabalienės teigimu, jas reikėtų keisti, „juk visuomenė sensta, kaip žinome, vyresni pacientai, ypač tie, kuriems per 65 m., dažniau serga keliomis ligomis, dažniau lankosi pas šeimos gydytoją, vadinasi, jiems reikia daugiau tyrimų, vaistų, laiko. Tad ir metinė bazinė kaina turėtų būti atitinkama".

VLK atstovas nenorėjo detalizuoti, kiek galėtų didėti įkainis, pavyzdžiui, už vyresnių žmonių prirašymą: „Dar tik svarstome. Galbūt apie 10 eurų. Bet metų pabaigoje jau žinosime“.

V. Kasiulevičiaus nuomone, reikėtų pagalvoti ir apie kai kurių pacientų apmokestinimą.

„Lietuvoje žmonės PSDF panaudoja pilnu kaupu. Yra ir tokių, kurie per metus apsilanko iki šimto kartų. Apie tai niekas nekalba, ypač politikai, bet mes agituojame, kad tokie dideli vartotojai, per daug intensyviai ir nepagrįstai naudojantys sveikatos priežiūros resursus, turėtų už tai susimokėti. Išsprendus šią problemą, sumažėtų eilės“, – įsitikinęs V. Kasiulevičius.

Papildomai – už tuberkuliozės išgydymą

V. Zakso teigimu, kasmet atsiranda naujų skatinamųjų paslaugų: nuo 2016 m. papildomai mokama už žmonių, priskirtų rizikos grupėms, skiepijimą nuo gripo bei tyrimą 2–7 metų vaikams, kuris padeda išsiaiškinti, ar būtinas gydymas antibiotikais. Nuo kitų metų planuojama papildomai mokėti už pacientus, pagijusius nuo tuberkuliozės, gliukozės mėginio atlikimą, taip pat už pacientų parengimą siųsti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).

„Tuberkuliozės gydymas yra socialinė problema, tokius pacientus labai sudėtinga pritraukti gydytis. Kuriami vadinamieji DOC kabinetai. Nuo kitų metų planuojama papildomai mokėti šeimos gydytojui, jei paciento tyrimo pasėlis du kartus iš eilės bus neigiamas“, – teigė V. Zaksas.

Nauja landa neskaidrumui?

V. Kasiulevičius sako, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymas - taip pat socialinė problema: „Sugaištame daug laiko, pildydami dokumentus. Už tai nemokama, o tarnyba priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ateina pacientas, iki termino pabaigos likus dviem savaitėm, visur eilės, bet tyrimus reikia atlikti. O tuo metu jam nutrūks išmokų mokėjimas“.

Portalo paklaustas, ar papildomai skatinant už pacientų parengimą NDNT neatsivers kelių neskaidrumui ir piktnaudžiavimui, V. Kasiulevičius sutiko: „Manau, turėtų būti kompensuojama už dokumentų pildymą. Sutinku, kad už tai neturėtų būti skatinami. Atsakymo nežinau, mes dar diskutuosim“.

Panašu, kad diskusijų dar bus: dėl slaugytojų trūkumo, asistentų, kurie užpildytų dokumentus ir nuo šeimos gydytojų nuimtų biurokratinę naštą, įstaigų akreditavimo ir pan.