Prieš 20 metų entuziastingai sutiktas šeimos gydytojo institucijos modelis, regis, labai nuklydo nuo pirminės koncepcijos. Stringa ne tik finansavimas, bet ir vadyba, neveikia e. sistemos, išleidžiamos krūvos teisinių dokumentų, bet nuo jų tik dar labiau ilgėja eilės ir didėja pacientų nepasitenkinimas. Panašu, kad reikalingas sisteminis sveikatos apsaugos pertvarkymas. Apie tai kalbėta balandžio 27 d. Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) posėdyje.
Šiame posėdyje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikos vadovas, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas prof. Leonas Valius pristatė planuoto modelio įgyvendinimo realybę ir perspektyvas. Apie tai vėliau diskutavo ir konkrečių pasiūlymų pateikė posėdyje dalyvavę medikai, akademinės bendruomenės nariai ir kt., pritarę, kad profesoriaus įžvalgos ir pasiūlymai turėtų tapti naujo šeimos gydytojų institucijos modelio pagrindu.
Pasisakė ir oficialūs asmenys – Sveikatos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorius Zdislavas Skvarciany ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas. Tačiau jie neatsakė į visus posėdžio dalyvių klausimus.
Nuklysta nuo planuoto modelio
Lietuvoje šeimos gydytojo institucija pradėta steigti 1995 m. Po devynerių metų vietoj bendrosios praktikos gydytojų atsirado šeimos gydytojai, turėję tapti, pasak prof. L. Valiaus, sveikatos „advokatais“ ir sveikatos problemų sprendimo koordinatoriais ir „vartininkais“ – t. y. pirmuoju paciento kontaktu su sveikatos apsaugos sistema, įvertinančiu problemos rimtumą, numatančiu veiksmus, kaip, su kuo, kada, kaip greitai, kokiomis priemonėmis spręsti ją, nuolat stebinčiu jo būklę ir pan.
„Deja, šis modelis labai nuklydo nuo pirminės koncepcijos. Ir dabar negalime pasidžiaugti, kad išsprendžiama daugelis problemų. Yra visokių trukdžių: finansavimo modelio, motyvacijos skatinimo, nekokybiškos vadybos ir kt. Dėl to susidaro eilės, o jų ministro įstatymais nesumažinsi. Reikia sistemiškos pertvarkos“, – posėdį pradėjo NST pirmininkas prof. Juozas Pundzius.
Apsilankymai pas šeimos gydytojus sudaro du trečdalius visų apsilankymų pas gydytojus. Lietuvoje yra 442 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, iš kurių daugiau nei 50 proc. yra privačios.
Koncepcijos gula į stalčius
Pasak profesoriaus L. Valiaus, praėjusiais metais parengta pirminės sveikatos priežiūros koncepcija 2015-2025 m., prie kurios dirbo daug specialistų. Deja, turėjusi padėti, atgulė į stalčių.
Stebėdamasi prof. Irena Misevičienė sakė: „Vadinasi, trūksta sisteminio požiūrio. Jei yra koncepcija, kodėl jos nepatvirtiname? Turime prašyti ministerijos, kad Vyriausybė ją patvirtintų. Apskritai šeimos gydytojo institucija yra antroji sveikatos sistemos našlaitė. Pirmąja našlaite pavadinčiau visuomenės sveikatą. Problemų krūvos, tačiau nė viena neišsprendžiama. Neturime resursų, bet turime aukštos kvalifikacijos gydytojų. Suprantama, praktikai neturi kada politikuoti. Bet tam yra akademiniai žmonės. O ministerija turi valdyti ir koordinuoti procesą“.
Šeimos gydytojai nedalyvauja priimant sprendimus
„Iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijai priimant sprendimus, šeimos gydytojai ar jų atstovai nedalyvavo šiame procese“, – konstatavo prof. L. Valius, patikslinęs, kad dėl pirminės priežiūros klausimų NST posėdžio išvakarėse vis dėlto pavyko susitikti su naujuoju sveikatos apsaugos ministru Juru Požėla.
NST narys gydytojas Eugenijus Žemaitis buvo griežtesnis: „Nutrūko bendradarbiavimas su Sveikatos apsaugos ministerija. Ji dabar nebekviečia gydytojų atstovų, nes mūsų kausimai neparankūs ministerijai“.
***
Posėdis užtruko ilgiau nei planuota, svarstyta daug skaudžių pirminės sveikatos priežiūros specialistams klausimų. Kai kurie jo dalyviai išreiškė viltį, kad Nacionalinė sveikatos taryba tarpininkaus ir Vyriausybė patvirtins pernai priimtą Pirminės sveikatos priežiūros koncepciją 2015-2020 m. Vilčių suteikė ir į posėdžio pabaigą atskubėjęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla, kuris pažadėjo nedelsdamas spręsti kylančias problemas.