Šeimos medicinos atstovų pastabos padės planuoti pilotinius sveikatos centrų projektus

Sveikatos apsaugos ministerijos suplanuoti ir valstybės strateginiuose dokumentuose aptarti pokyčiai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimu, yra reikalingi, o įgyvendinimo detales išspręsti galima konstruktyviu dialogu ir aktyviu bendradarbiavimu – pritaria ir savivaldos politikai, ir dauguma sveikatos priežiūros specialistų organizacijų, – praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Reklama

Pastarosiomis dienomis SAM inicijuotuose susitikimuose su sveikatos centrus besirengiančių steigti savivaldybių, medikų profesinių sąjungų atstovais, Šeimos medicinos komiteto nariais, išsamiai pristatyta ir diskutuota šeimos gydytojo komandos, sveikatos centro koncepcija. Šiandien diskusiją apie pirminio ir antrinio lygio medicinos perspektyvas Lietuvoje tęsė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir šeimos medicinos bendruomenės atstovai.

Ministro A. Dulkio teigimu, vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų struktūrinė reforma – dalis globalių pokyčių valstybės tarnybos, švietimo ir kitose srityse visumos. Ji glaudžiai susijusi su kitais būtinais sprendimais, siekiant iš esmės pagerinti sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą – tai ir paslaugų apmokėjimo tobulinimas, ir socialinių paslaugų integravimas, pavėžėjimo funkcija, greitosios medicinos pagalbos centralizacija, medikų geresnio parengimo bei pritraukimo į regionus sprendiniai. Lietuva turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama greičiau ir efektyviau įgyvendinti strateginius planus ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tačiau tam turime keistis. Pasak A. Dulkio, nėra pokyčių – nėra investicijų.

Susitikime kalbėta apie medikų lūkesčius reformos kontekste, spręsti tiek strateginiai, tiek darbiniai klausimai. Atsižvelgusi į išsakytas įžvalgas SAM galės tiksliau planuoti pirmųjų pilotinių sveikatos centrų veiklą. Planuojama, kad finansavimo sąlygas atitikusiose savivaldybėse, tokiose kaip mažosioms priskiriamose Molėtų, Šilalės, Kaišiadorių, Širvintų, Elektrėnų, Zarasų, Pakruojo, Akmenės ar žiedinėse – Klaipėdos, Šiaulių rajonų, sveikatos centrai galėtų pradėti įgyvendinti pilotinius projektus jau nuo 2023 metų vidurio.

Šios savivaldybės yra numačiusios steigti naujus efektyvius juridinius vienetus, kuriuose būtų teikiamos bazinės – gyventojams aktualiausios – pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir bendradarbiautų valstybinės ir privačios gydymo įstaigos. Vieninga paslaugų koordinavimo sistema leis ne tik geriau išnaudoti turimus šių savivaldybių gydymo ir diagnostikos išteklius, bet ir gerinti paslaugų organizavimo kultūrą, teikti naujas paslaugas ir gerinti esamų kokybę, dalytis gerąja praktika.

Pilotiniai sveikatos centrai sveikatos priežiūros paslaugas komplektuotų pagal gyventojų skaičių savivaldybėse. Visoms savivaldybėms privalomų paslaugų sąraše – šeimos medicina, skubiosios medicinos pagalba, pirminė ambulatorinė odontologija, ambulatorinės specializuotos paslaugos, ilgalaikė slauga, psichikos sveikatos priežiūros paslaugos bei visuomenės sveikatos priežiūra. Kuo didesnė savivaldybė, tuo daugiau paslaugų turi teikti jos sveikatos centras. Visi sveikatos centrai galės sudaryti sutartis su gretimų savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigomis, kad paslaugos maksimaliai patenkintų pacientų lūkesčius. Taip siekiama, kad dauguma gyventojų patogiai gautų sveikatos priežiūros paslaugas savo ar gretimoje savivaldybėje, tačiau, be abejonės, gyventojams paliekant pasirinkimo laisvę kreiptis į bet kurią kitą gydymo įstaigą.

Visos savivaldybės yra skirtingos ne tik gyventojų skaičiumi, bet ir sveikatos paslaugų organizavimo galimybėmis bei formomis, todėl sveikatos paslaugų tinklas bus atnaujinamas atsižvelgiant ir į šiuos skirtumus. O lemiamą pokytį sukurs ir IT sistemų atnaujinimas (pavyzdžiui e.sveikatos sistema, supaprastintas siuntimų į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba tvarka), ir darbo organizavimo, procesų valdymo pokyčiai. Tai reiškia, kad siekiamą kokybę sukurs sveikatos centro ašimi tampančio šeimos gydytojo bendradarbiavimas ne tik su jo komandos nariais, bet ir visomis bazinio sveikatos paslaugų paketo įstaigomis – steigiant naujas funkcijas, tokias kaip atvejo vadybininkas ir pan., kuriant žaliuosius koridorius, poliligotų pacientų gydymo kelių modelius, pavėžėjimo paslaugas bei diegiant kitus vadybos sprendimus.

Šiandienos susitikime sutarta dėl glaudesnio SAM specialistų ir medikų bendruomenės atstovų bendradarbiavimo rengiant poįstatyminius aktus ir sprendžiant kylančius šeimos medicinos paslaugų organizavimo ir kokybės užtikrinimo klausimus.