Šeimos medicinos plėtros planas – tik stalčiui?(1)

Ar ateinanti Vyriausybė noriai paisys prieš Seimo rinkimus Sveikatos apsaugos ministerijos parengto ir patvirtinto Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų plano? Juo labiau kad yra abejojančių šio plano reikalingumu ir veiksmingumu.

Reklama

Vertina kritiškai

Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė neslėpė kritiškai vertinanti šį Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų planą. „Jame prirašyta daug gražių žodžių, bet realybė yra kitokia“, - mano pašnekovė.

Jos teigimu, gydytojai ir slaugytojai apiplėšiami – negauna deramo atlyginimo, nors jų darbas sudėtingas ir atsakingas. Tad, pasak pašnekovės, naujajame veiksmų plane numatyta peržiūrėti jų įkainius, mokėti už papildomas programas, medikai raginami skirti daugiau laiko profilaktikai, tačiau išties gydytojams tam nebelieka laiko.

„Be to, mūsų visuomenė sensta, tad medikams tenka didesni krūviai, bet privalo būti atidūs ir išrašydami vaistus. Gydytojai jau dabar apkrauti papildomais darbais – popierių pildymu, o naujame veiksmų plane dar numatyta, kad jie turėtų dirbti visą parą! Manau, tai lėšų švaistymas – juk yra ligoninės, greitoji medicinos pagalba, kam šeimos gydytojams dirbti naktimis? Be to, planuojama prievole pagal teritoriją prirašyti pas šeimos gydytoją. Šiuo prievartiniu nurodymu pažeidžiamos žmogaus teises, jo galimybė pasirinkti mediką“, - atkreipė dėmesį į pastebėtus naujajame plane trūkumus.

„Šiuo dokumentu tik norima parodyti, jog Sveikatos apsaugos ministerija esą kažką nuveikė, o kas realiai per šios Vyriausybės kadencijos metus padaryta šeimos gydytojo labui?“, - retoriškai klausė Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė.

A. Matulas: „Nebuvo reikalinga“

Medikei antrino ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas, manantis, kad šis veiklos planas yra nereikalingas.

„Reikia depolitizuoti sveikatos sistemą, išgyvendinti joje korupciją, biurokratiją, nukreipti šeimos gydytojus į mažesnius miestelius, kaimus, kur jų trūksta, padidinti jiems įkainius už darbą“, - pateikė svarbesnių darbų sąrašą Seimo narys. Jis taip pat retoriškai klausė, kas laikysis šios išeinančios Vyriausybės patvirtinto dokumento.

A.Matulas priminė, jog jau yra Seimo patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa, tad ši, Sveikatos ministerijos patvirtintoji, nebuvo reikalinga.

„Situacija sveikatos srityje per šiuos ketverius metus tik pablogėjo. Pavyzdžiui, išleisti didžiuliai pinigai elektroniniams receptams, bet sistema efektyviai neveikia, pernelyg viskas užtrunka. Nesuvokiu, kam išeinančiai Vyriausybei reikėjo ruošti tokią strategiją, nes jau yra labai daug įvairių dokumentų patvirtinta. Nebent iš strategijos ruošimo kažkas užsidirbs“, - svarstė politikas.

Laukė dešimtmetį

Tačiau naujojo dokumento reikalingumu neabejoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Europos Komisijos Sveikatos mokslų tarybos narys Dainius Pavalkis. Jo teigimu,

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva 2012 m. pradėtas rengti, o po dvejų metų pabaigtas šis dokumentas dar dvejiems metams buvo atgulęs į ministerijos stalčius, kol, šeimos gydytojų organizacijų judinama, šiemet naujoji vadovybė inicijavo sparčią parengto dokumento redakciją ir priėmimą.

Paklaustas, kuo šis Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų planas svarbus, profesorius atsakė, jog tai pirmasis politinis dokumentas, įvardijantis šeimos mediciną kaip pagrindinę ir vienintelę siektiną klinikinės praktikos formą Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros sistemoje.

„To laukėme dešimtmetį, nes Pirminės sveikatos priežiūros koncepcijoje, kuri buvo patvirtinta 2007-aisiais, suformuluotos gana abstrakčios pirminės sveikatos priežiūros struktūros ir plėtros sąvokos, kurias kaskart, keičiantis ministerijos vadovybei, suinteresuoti kitų specialybių atstovai stengėsi interpretuoti savo naudai ir revizuoti pirminės sveikatos priežiūros reformos esmę“, - paaiškino D. Pavalkis.

Svarbu, anot jo, ir tai, kad iki šiol nebuvo, o naujajame plane aiškiai įvardyta šeimos gydytojo komanda; apibrėžtos socialinio darbuotojo, bendruomenės slaugytojo funkcijos, bendradarbiavimo formos tarp pirminės psichikos sveikatos, odontologinės, visuomenės sveikatos priežiūros struktūrų; numatytas ženklus pirminės sveikatos priežiūros sistemos finansavimo didinimas ir skatinimas diegti telemedicinos ir kitas elektronines technologijas; bus siekiama skatinti šeimos gydytojų ir komandos narių profesinę kvalifikaciją, rengti metodines rekomendacijas, klinikinės praktikos gaires, stiprinti profesinių šeimos gydytojų organizacijų įtaką.

„Šie sprendimai leis pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tai yra bus lengviau patekti pas šeimos gydytoją, o šis bus labiau motyvuotas ligonius priimti ir jais rūpintis“, - įsitikinęs pašnekovas.

Pagrindinis tikslas - pagerinti šeimos gydytojo paslaugų prieinamumą ir kokybę

Sveikatos apsaugos viceministrės Jūratės Sabalienės teigimu, Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plane numatytos ir jį įgyvendinančios priemonės, tad jis praktiškai pradedamas įgyvendinti iškart po patvirtinimo.

Pasak jos, šiais metais numatyta pradėti veiksmus, susijusius su paslaugų poreikio šeimos medicinos paslaugas teikiančių įstaigų darbo valandų darbo dienomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis pagal savivaldybes įvertinimu, surinkti informaciją, kiek yra po vieną dirbančių šeimos gydytojų komandų, kokiose vietovėse jos dirba. Kitąmet, išanalizavus situaciją, bus rengiami grupinės šeimos gydytojų komandų praktikos, nepertraukiamo šeimos medicinos paslaugų teikimo modeliai ir jų įgyvendinimui reikalingi teisės aktai.

Ji paaiškino, kad per artimiausius keletą metų planuojama įvertinti socialinio darbuotojo poreikį 10 000 prisirašiusiųjų gyventojų, atsižvelgiant į jų amžiaus grupes, ir parengti reikalingų teisės aktų projektus dėl socialinio darbuotojo įtraukimo į šeimos gydytojų komandą. Taip pat planuojama įvertinti įvairius normatyvus, peržiūrėti sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintas kai kurių lėtinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikas, numatant daugiau įgaliojimų šeimos gydytojams, pavyzdžiui, leidžiant jiems išrašyti tam tikrus kompensuojamuosius vaistus, nes šiandien tai gali daryti tik tam tikros srities gydytojas specialistas; numatoma koreguoti ir šeimos gydytojo teikiamų paslaugų įkainius.

„Pagrindinis šio plano tikslas - pagerinti šeimos gydytojo teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant labiau patenkinti pacientų lūkesčius. Planuojama išplėsti slaugytojų, dirbančių šeimos gydytojo komandoje, profesinę kompetenciją – numatyti savarankiško gyventojų konsultavimo galimybę, savarankišką prevencinių ir ankstyvosios diagnostikos programų vykdymą, skatinamųjų paslaugų vykdymą ir panašiai. Bus sudarytos sąlygos įdarbinti išplėstinės praktikos slaugytojus šeimos gydytojo komandoje. Siekiama, kad išplėstinės praktikos slaugytojai atliktų daugiau savarankiškų funkcijų, galėtų išrašyti receptus ne tik medicinos pagalbos priemonėms, bet ir atliktų gyventojų sveikatos būklės ar profilaktinius patikrinimus, išduotų pažymas ir kita. Išplėtus slaugytojų profesinę kompetenciją, įdarbinus šeimos gydytojo komandoje socialinį darbuotoją, kai kurios šiuo metu šeimos gydytojo atliekamos funkcijos bus perduotos slaugytojams ir socialiniams darbuotojams, šeimos gydytojas galės daugiau dėmesio skirti sergantiesiems“, - informavo viceministrė.

Pasak ministerijos atstovės, grupinės šeimos gydytojų praktikos modelis įteisintų atskirai dirbančių šeimos gydytojų komandų bendradarbiavimą įvairiais atvejais, pavyzdžiui, atostogų, ligos metu, teikiant nepertraukiamas šeimos medicinos paslaugas po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių dienomis. Šis modelis bus rengiamas atsižvelgiant į analizės dėl nepertraukiamo šeimos medicinos paslaugų teikimo rezultatus, remiantis kitose Europos Sąjungos šalyse taikoma gerąja praktika.

Planuojama ir palaipsniui didinti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamų lėšų kiekį – šioms paslaugoms tenkančių lėšų procentinę dalį nuo bendrų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamų lėšų kasmet didinti ne mažiau kaip po 0,25 proc.

„Atsižvelgiant į aktualiausius gyventojų sveikatos priežiūros poreikius, diegsime naujas skatinamąsias paslaugas. Nuo kitų metų finansiškai skatinsime akredituotas šeimos medicinos paslaugas teikiančias įstaigas“, - sakė J. Sabalienė.

Pasiteiravus, kaip pasikeis prie šeimos gydytojo prisirašiusių gyventojų skaičiaus normatyvai, atsakė, jog jie bus nustatyti atsižvelgiant į atliktos analizės rezultatus. Paaiškino, jog bus nustatytas maksimalus šeimos gydytojo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus normatyvas – 2000 prisirašiusiųjų.

Šiuo metu galiojantys normatyvai: 950 prisirašiusiųjų, kai vaikų (iki 18 m.) dalis tarp prisirašiusių gyventojų sudaro daugiau kaip 90 proc., 1100 – kai vaikų dalis sudaro nuo 50 iki 90 proc., 1350 – kai vaikų dalis sudaro nuo 20 iki 50 proc. ir 1550 – kai vaikų dalis sudaro mažiau kaip 20 proc.