Seimui pristatytos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos dėl embrionų apsaugos

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Povilo Urbšio pristatytas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-169), kuriomis sprendžiama, kaip reglamentuoti embrionų apsaugą.

Reklama

Projekto iniciatoriai siūlė leisti sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip tris. Tačiau parlamentaras P. Urbšys atkreipė dėmesį į Seimo nario Ramūno Karbauskio įregistruotą pasiūlymą leisti embrionų sukurti tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, bet galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Remiantis šiomis pataisomis būtų draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Pasak Seimo nario P. Urbšio, tai siūloma atsižvelgus į visuomenėje kilusią reakciją ir siekiant daugiau aiškumo ir skaidrumo.

„Mes neribojame embrionų skaičiaus, mes suteikiame galimybę pasirinkti gydytojams ir nevaisingoms poroms, kokį jie kelią renkasi – ar šaldytų kiaušialąsčių, ar šaldytų embrionų, bet aiškiai fiksuojame – draudžiama pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną naikinti“, – posėdyje kalbėjo Seimo narys P. Urbšys.

Teikiamu projektu siekiama įteisinti vaiko, kuris yra pasiekęs pilnametystę, teisę žinoti savo biologinius tėvus (donoro tapatybę). Tikimasi, jog ši nuostata užtikrins Vaiko teisių konvencijos garantuojamą apsaugą vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų (ne sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

Naujomis nuostatomis taip pat siūloma drausti žmogaus lytinių ląstelių ir embriono įvežimą į Lietuvą ir išvežimą iš jos. Išimtis galiotų tik žmogaus lytinėms ląstelėms ir embrionui, kurie skirti autologiniam naudojimui. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzitas per Lietuvos teritoriją būtų galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 22, susilaikė 20 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Seimo Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 15 d.