Sėkminga įgimto vystymosi sutrikimo operacija dar negimusiam kūdikiui

Neseniai į šį pasaulį atėjo mažas žmogutis, kuris iškentėjo operaciją dar nė negimęs. Kartu su pirmuoju riksmu, tėvams ir gydytojams iš Teksaso vaikų ligoninės (The Texas Children’s Hospital) viltingai stebint, jis pajudino kojas, mėgindamas išsivaduoti iš bandančios jį suvystyti slaugytojos rankų. Tai buvo ilgai lauktas ženklas, kad operacija pavyko! – pasakojama nytimes.com.

Reklama

Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, kai vaisius buvo 6 mėnesių ir „tebegyveno“ mamos gimdoje, jam buvo atlikta eksperimentinė įgimtos vystymosi ydos – įskilo stuburo (spina bifida) – operacija. Žmogaus anatomija tokia: nugaros smegenys yra apsuptos kietojo smegenų dangalo ir yra kauliniame kanale, kurį sudaro stuburo slankstelių kūnai ir lankai. Nėštumo pradžioje dėl kai kurių slankstelių vystymosi defektų jų lankai užpakalyje kietojo dangalo maišo nesuauga, atsiranda patologinis plyšys – įskilas stuburas, tuomet nugarinis kanalas toje vietoje lieka atviras. Esant uždaram įskilam stuburui, defektą dažniausiai dengia oda, o nugaros smegenys, nervų šaknelės ir jų dangalų vieta dažniausiai nepakitusi. Esant atviram įskilam stuburui, pro stuburo slankstelių lankų defektą į išorę išsiveržia išplonėjęs nugaros smegenų dangalų maišas, užpildytas tik smegenų skysčiu (meningocelė) arba į jį patenka ir nervinės šaknelės, nugaros smegenys (mielomeningocelė). Pastaroji įskilo stuburo forma yra sunkiausia – sukelia kojų raumenų silpnumą arba visišką paralyžių, eisenos sutrikimus, jutimų sutrikimus kojose arba visoje apatinėje kūno dalyje, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus.

Deja, ydos atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau žinoma, jog didelę reikšmę patologijos atsiradimui turi folinės rūgšties trūkumas per nėštumą. Antro nėštumo trimestro metu atliekamas alfa fetoproteino (AFP) koncentracijos tyrimas nėščiosios kraujyje: jo koncentracijos padidėjimas ir padeda įtarti kai kuriuos vaisiaus apsigimimus – tarp jų ir įskilą stuburą. Individualiai įvertinus situaciją, chirurginė intervencija kūdikiui, turinčiam šią ydą, planuojama po kelių mėnesių po gimimo, jam sustiprėjus. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad prenatalinės (prieš gimimą atliktos) operacijos rezultatai būtų geresni.

Teksaso vaikų ligoninės (The Texas Children’s Hospital) gydytojai – akušeris ginekologas Michael Belfort ir vaikų neurochirurgas William Whitehead atliko operaciją per mažytį pjūvį gimdoje, naudodami kamerą, monitoriuje rodžiusią, kas vyksta gimdoje, ir miniatiūrinius instrumentus. Taip ne tik buvo išgydyta įgimta yda, bet ir išvengta priešlaikinio gimdymo bei Cezario pjūvio operacijos. Kelis mėnesius gydytojai nežinojo, ar jų atlikta eksperimentinė operacija pavyko. Tačiau berniukas gimė natūraliu keliu, išnešiotas, tik su nedidele atvira ertme nugaroje ir galintis judėti. Trijų valandų amžiaus berniukui buvo atlikta dar viena operacija ir likęs odos defektas buvo užsiūtas.

„Aš niekuomet anksčiau nemačiau taip sėkmingai atliktos tokios didelės ydos operacijos: vaikas vos gimęs galėjo judinti kojas, lyg vystymosi sutrikimo nė nebūtų buvę. Tai neįtikima! Viskas, ką teliko padaryti kūdikiui gimus, buvo tik nedidelė odos defekto operacija – tai fantastiška“, – džiaugėsi Teksaso vaikų ligoninės plastikos chirurgijos klinikos vadovas.