Semtis sveikatos - į gamtą
Žavėjimosi augalais diena arba augalų žavadienis, kuri švenčiama visame pasaulyje, kai sužydi sužaliuoja visa augmenija, neaplenkė ir Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. Žydinčiame sode žmonės vaikščiojo ir gėrėjosi augalais, ragavo ką tik nuskintų žiedų bei kitų sveikuoliškų arbatų, skanavo gydomųjų savybių turinčių žolelių ir kartu su kaimo kapela dainavo: „Myliu medį, krūmą, gėlę...“.
Visame pasaulyje augalų žavadienis švenčiamas todėl, kad dabar pats gražiausias metų laikas, kai viskas žydi, žaliuoja, paukšteliai čiulba, upeliai čiurlena... Tokiu metu reikia kuo ilgiau visiems būti gamtoje, nes, patikėkite, atsigauna ir kūnas, ir siela.
„Siekiame, kad kuo daugiau žmonių, tiek jaunų, tiek vyresnių pažintų augalus, juos mylėtų, puoselėtų ir semtusi iš jų sveikatos“, - sakė Botanikos sodo direktorė Rūta Žadeikienė.
Augalų žavadienis sode buvo išties turiningas: surengtos ekskursijos, supažindinančios su etnografiniais ir kitais augalais, norintieji galėjo pasivaržyti protų mūšyje „Kur slypi augalų žavesys?“, buvo galima stebėti, kaip studentai kuria augalų kompoziciją, kaip žydinčios gamtos grožį bando įamžinti tapytojai, ir, žinoma, degustuoti čia pat ant laužo išvirtas arbatėles.
Saulės arbata – vitaminų dozė
Augalai – neišsenkantis sveikatos šaltinis. Išradingoji kaunietė žolininkė Danutė Kunčienė vėl nustebino savo nauju sveikuolišku produktu – žavadienio žiedų arbatomis.
„Į stiklinį indą įpilkime tyro vandens, įberkime svarainių, obelų, kaštonų ar kitų augalų žiedų, įmeskime šalavijų ar mėtų lapelių. Uždenkime indą ir palaikykime kelias valandas saulės šviesoje.
Turėsime puikų kvepiantį gėrimą, atgaivinantį, suteikiantį energijos, turintį daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, nes kas yra žiede, yra ir vaisiuje. Tai puiki natūrali arbatėlė, kurią būtų galima ruošti ir vaikams atsigerti darželiuose bei mokyklose“, - įsitikinusi D. Kunčienė.
O netoliese ant laužo žolininkės vyras Vydas Kunčas virė skanią senovišką piemenėlių arbatą, kurios sudėtyje buvo ir dilgėlių, ir pienių bei kaštono žiedų, ir beržo lapų, kitų augalėlių... Ganydami gyvylius piemenėliai virdavosi ant laužo maistą ir į puodus įmesdavo šakelę aromatingos žolės ar koks lapas pats įkrisdavo... Taip ir gimė tos arbatėlės, vis kitokios pagal metų laikus. Galime palyginti, koks skonis tų pačių žolelių, saulės spindulių „išvirtų“ tyrame vandenyje, ir ant laužo pavirintų, į molinius puodelius išpilstytų“, - pasakojo žinomi žolininkai.
Pienės žiedas – skanu ir sveika
Vienas nuostabiausių gegužės žiedų – kiaulpienės žiedas.
Nuo senų laikų kiaulpienės vadinamos gyvybės eliksyru, padedančiu mažinti skausmą, skrandžio rūgštingumą, šlapimą varanti, skatinanti prakaitavimą, pasižyminti priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu. Pienės žiede – pusė naudingų Mendelejevo lentelės cheminių elementų.
Tai - kalis, natris, manganas, aliuminis, geležis, varis, kalcis taip pat ir vitaminai A, B, E ir C.
„Skinkime ir valgykime pienes, pradėkime nuo kotelio ir užsiskaninkime žiedu. Išsivalysime kepenis, sumažinsime cholesterolio kiekį kraujyje, negausime nė vieno E“, - linksmai kvietė šventės dalyvius žolininkė D. Kunčienė, pati rodydama pavyzdį, kaip skanauti šių medumi kvepiančių augalėlių.
Ilgai neraginami žmonės kramtė pienių stiebelius ir žiedus nesiraukydami. O kam nesinorėjo pajusti stipriai kartaus pienės skonio, žolininkė Danutė vaišino burnoje tirpstančiais pienių „tortukais“.
„Tikrai skanesni negu prekybos centruose“, - gyrė ragavusieji.
„Ir pasigaminti nesunku. Reikia susimalti erškėtrožių, pridėti saulėgrąžų, medaus, tą mišinuką tepti ant džiovinto duonos paplotėlio ir papuošti pienės žiedeliu“, - sveikuoliško maisto receptais dalijosi ponia Danutė.
„Daug tų receptų išdalinu, išsakau, ir knygų jau prirašyta, svarbu, kad žmonės ne tik klausytųsi, bet ir imtų gaminti, valgyti tą maistą. Betgi mes esame tinginiai, sunku ir duoną kepti, ir žoleles skinti, paprasčiau parduotuvėje krepšį prisidėti“, - šmaikštavo sveikuolė, vaišinusi ir pačios kepta bemiele pagal močiučių receptus kepta duona.
Vaistinė – gamtoje
Klaipėdos Botanikos sode be kitų augalų auginama net per 400 įvairių vaistinių ir prieskoninių augalų. Visam šiam „ūkiui“ vadovaujanti biologė Liuda Razmuvienė teigia, jog žmonės nebepažįsta paprastų daugiamečių, gydomąjį poveikį turinčių žolių, kuriomis gydydavosi mūsų seneliai. Biologė visus vaišino arbatėle, išvirta iš darželinės žiomenės, citrininės katžolės, mėtos, melisos lapelių.
„Tai puikus laisvalaikio gėrimas, ypač, kai skanauji neskubėdamas, draugų ratelyje. Ši arbata, kurios pagrindą sudaro žiomenė, atpalaiduoja, ramina, pakelia nuotaiką, malšina troškulį. Tik patarčiau nedėti cukraus, geriau rinkimės medų“, - pasakojo L. Razmuvienė.
Pasak jos, teigiamai žmogaus organizmą veikia tokios vaistinės žolės kaip juozažolė, kalninis dašis, raudonoji monarda, vaistinė balzamita, anyžinis lofantas... Biologė sakė labai vertinanti dirvinę našlaitę, kuri esanti nuostabus augalėlis, valantis organizmą, jos pilni laukai, tik reikia netingėti susirinkti ir išsidžiovinti.
„Gamtos vaistinė yra aplink mus, pilni laukai ir sodai naudingu žolelių. Tik daug ko apie jas mes jau nebežinome. Todėl rengiu paskaitas, kuriose žmones stengiuosi supažindinti su augalais.
Skanaujame arbatų, pagal skonį ir aromatą mokomės atskirti, kas yra kas. Žmonės dažnai stebisi, kad žinomi augalai turi įdomų skonį, negali patikėti, kad ragavo ajerų šaknų ar beržų lapų arbatų. Gydomųjų receptų nedalinu, čia jau gydytojų veiklos sritis.
Mano įsitikinimu, žolės veikia teigiamai tada, kai žmogus niekur neskuba, stengiasi pažinti augalą, tiki jo galiomis, iš lėto ir ilgą laiką gurkšnoja arbatas, stengdamasis atsirinkti sau tinkamą. Tačiau, manau, jog nėra stebuklingos arbatos, kad išgertum puodelį arbatos ir sveikata akimirksniu pasitaisytų. Bet žmonės vis vien klausinėja - nuo kokios ligos viena ar kita žolė padeda“, - pasakojo biologė L. Razmuvienė.
Lyg rojaus soduose
Botanikos sode sveikatos ir kūrybinės energijos semiasi ir žinomas tapytojas Juozas Vosylius. Per augalų žavadienį menininkas su savo mokiniais tapė žydinčio sodo peizažus. Įsitaisęs su molbertu po beržais J. Vosylius negailėjo pagyrų Botanikos sodui.
„Tai nuostabi vieta pasislėpti ir pailsėti nuo destruktyvaus pasaulio. Labai mėgstu šį sodą.
Ar matote, kaip čia gražu, ar jaučiate kokia gera čia aura? Šalia augalų lysvėse dirba žmonės, kvepia žiedai, medžiai, čiulba paukščiai – tai pati geriausia sveikatos terapija. Esu įsitikinęs, kad sveikata labai priklauso nuo to, kaip mes dvasiškai jaučiamės.
Tris valandas čia tapau ir jaučiu didelį džiaugsmą, kūrybinį pakilimą. Jau ne vienerius metus tapau Botanikos sode, esu sukūręs visą tapybos ciklą, pavadintą „Rojaus sodai“, - sakė J. Vosylius.
Jolanta Beniušytė,
Susiję straipsniai
