Kodėl gi šermukšnis taip sveika? Visagalis visažinis internetas šia tema išplukdo daugybę puslapių. Rašo, kad ir vitaminų C, P, K, ir beta karoteno (juk tikrai – spalva kaip morkos) turįs, ir vitamino C jame triskart daugiau nei citrinoje (kuris, uogienę verdant, žinoma, išnyksta).
Dar juose gausu pektinų, kurie, sakoma, suriša pilve visokį blogį, ir šis iš organizmo lengviau pašalinamas. „Gal dėl to mūsų senoliai šermukšnio uogas vietoj šiuolaikinių espumizanų nuo pilvo pūtimo kramsnojo“, - kikenu. Šermukšnio uogos – vaistas ir nuo tulžies akmenų, ir nuo mažakraujystės – jis kone visų kraują stiprinančių skystosios geležies papildų sudėty.
Gydo karpas, saugo nuo piktos akies
Randu patarimą, kad net ir nuo karpų šermukšnio uogos tinkančios– jų košele karpas patepus palaikyti rekomenduojama. Ar padės, nežinia, bet turbūt kažkam yra padėję, jei liaudies medicinos žinovai iš lūpų į lūpas šias žinias perduoda.
Bet daugiausia apie šermukšnį kaip apie mistinį augalą prirašyta, legendomis druidų, slavų, skandinavų ir mūsų, baltų, šis medis apipintas. Ir nuo piktos akies, ir nuo raganų saugąs tiek žmones, tiek gyvulius, ir nuo žaibo - tikėta, kad jame žemės žaibas gyvenąs ir nuo dangaus žaibų ginąs.
Keli receptai
Jau sugalvojau, kad dalį šermukšnių uogų susidžiovinsiu ir į avižinius sausainius susmulkinusi dėsiu arba sumaišysiu jas su erškėtrožėmis (jų irgi jau reikia prisirinkti!) ir šaltais žiemos vakarais jaukiai su šeima gersime šių uogų arbatą, apsisiautę vilonėmis antklodėmis. O! Ir su tėčio bitelių surinktu medumi džiovintas smulkintas uogas galima sumaišyti – ir po šaukštą, po šaukštą kiekvienam šeimos nariui.
Iš tų uogų, kurias šaldiklyje paliksiu, dar štai tokią užtepėlę padarysiu: su trintuvu sutrinsiu šaukštą su kaupu šermukšnių, pridėsiu šaukštą medaus, šaukštą maltų moliūgų sėklų ir pusę šaukšto maltų saulėgrąžų ir mažą truputėlį maltų kmynų. Toks labai netikėtas skonis, tiesiog skonių atradimas – ir kraujui stiprinti, ir imunitetui, ir žarnynui, ir nuo prostatos.
Neringa Daniulaitienė