Deja, retas aktyvaus poilsio mėgėjas vasarą – dviračių, riedučių ir kitų pramogų sezoną – praleidžia be avarijų. Todėl labai svarbu išmanyti, kaip padėti bėdos atveju ir kitiems, ir sau pačiam.
Kad mėlynė išnyktų greitai
Susitrenkėte nesunkiai – skaudėti skauda, bet apskritai jaučiatės visai neblogai. Krauju neplūstate, tačiau ant kaktos, kelio ar alkūnės ryškėja nemaža mėlynė. Tokiomis aplinkybėmis prie sumušimo vietos geriausia pridėti šaltame vandenyje sumirkytą skepetą ir keisti ją, kai tik sušils, nauja. Prie kojos ar rankos galima pridėti į rankšluostį įsuktų ledo kubelių.
O prie galvos ledo dėti neverta – minkštųjų audinių peršaldymas gali sukelti sinusitą.
Kad „nepasipuoštumėte“ įspūdingu gumbu ir mėlynė ant veido nebūtų tokia ryški, reikia imtis skubių priemonių. Jeigu yra nors menkiausia žaizdelė, ją būtina išvalyti vandenilio peroksidu, o sumušimo vietą patepti tepalu arba geliu heparino pagrindu.
Jeigu vaistinėlės po ranka nėra, tiks ir liaudies medicinos priemonės, pavyzdžiui, pavilgai iš raugintų kopūstų sunkos, tepalas iš vienodomis dalimis sumaišytų vištos riebalų ir medaus.
Namų ir kelioninėje vaistinėlėje gerai turėti gydomojo pleistro ar tvarsčių. Juose yra vaistų nuo skausmo – anestetikų – ir antiseptikų. Ir jų veikimo laikas gerokai ilgesnis nei, pavyzdžiui, jodo. Be to, tokie tvarsčiai ir pleistrai neprilimpa prie žaizdelės.
Tiksli diagnozė
Kas padės ją nustatyti?
Įtariant galūnių išnirimą, lūžį, smegenų sukrėtimą, būtina rentgeno nuotrauka.
Esant smegenų sukrėtimui, kaukolės kaulai nelūžta ir nėra kitaip pažeisti. Jeigu kaukolės kaulų patologija vis dėlto nustatoma, smegenys patyrė sunkesnę traumą – sutrenkimą. Itin rimtų traumų atveju tam, kad būtų sužinota, ar smegenyse neįvyko kokių pakitimų, atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas.
Manoma, kad per 4–5 dienas objektyvūs smegenų sukrėtimo požymiai išnyksta. Tačiau komplikacijos gali pasireikšti per 10–14 dienų. Todėl svarbu, kad nukentėjusysis būtų stebimas ne mažiau kaip dvi savaites. Tinkamai neišgydyto smegenų sukrėtimo pasekmės gali būti liūdnos: centrinės nervų sistemos pažeidimas, smegenų veiklos, atraminio ir judamojo aparato sutrikimai.
Kada reikalingi skiepai?
Panikuoti dėl kiekvieno odos įbrėžimo ir manyti, kad užsikrėsite stablige, tikrai neverta. Visai kas kita, jei gerokai nusibrozdinote kelį ar alkūnę, ir dar išsivoliojote purve. Tokiu atveju būtina priimti sprendimą dėl stabligės vakcinos. Jeigu tokia injekcija jums buvo padaryta per pastaruosius trejus metus, galite nesijaudinti. Jeigu seniau arba apskritai niekada, pasakykite apie tai traumatologui, nes teks imtis priemonių nuo stabligės grėsmės.
Galvą reikia saugoti
Pasak ortopedų, svarbiausias dalykas susitrenkus galvą – greitai ir teisingai įvertinti padėtį.
Vaikai iki 7–8 metų tokiais atvejais labai retai kada praranda sąmonę. Kuo vaikas didesnis, tuo didesnė trumpalaikio atminties praradimo rizika (vaikas neprisimena akimirkos, kai patyrė traumą).
Smegenų sukrėtimo požymis – vėmimas. Jis būdingas bet kokio amžiaus vaikams ir, esant smegenų sukrėtimui, vienkartinis. Galvos skausmu skundžiasi 3–4 metų ir vyresni vaikai. Tačiau skausmas nėra intensyvus ir esant ramybės būsenos praeina. Maži vaikai liaunasi juo skųstis jau po paros ar dviejų. Vyresnius galvos skausmas pakamuoja kiek ilgiau.
Ką daryti patyrus traumą?
Galvos smegenų sukrėtimas
Simptomai: sąmonės netekimas kelioms minutėms, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, silpnumas, išblyškimas, galvos skausmas.
Tinkamos priemonės: nukentėjusiajam būtina ramybė – jį reikia paguldyti, duoti išgerti analgino ar aspirino tabletę, ant galvos uždėti šaltą kompresą. Net jeigu pykinimas ir galvos svaigimas praeis, vis tiek reikia kreiptis į gydytoją.
Galūnių lūžiai ir išnirimai
Simptomai: stiprėjantis skausmas, deformuota galūnė, stiprus patinimas, pirštai iš dalies netekę jautrumo ir šalti.
Tinkamos priemonės: nebandykite patys bandyti galūnės sugrąžinti į vietą tempimais ir pan. Sužalotą ranką ar koją reikia kuo nors apvynioti, kad kuo mažiau judėtų, sugirdyti nukentėjusiajam vaistų nuo skausmo ir raminamųjų. Galima iš po ranka esančių daiktų sumeistrauti įtvarą, bet vis tiek būtina kuo greičiau važiuoti į ligoninę.
Patempti, trūkę raiščiai
Simptomai: veriantis skausmas, traškesys, patinimas ir kraujosruva. Tačiau išlieka galūnės pirštų jautrumas ir galimybė judėti.
Tinkamos priemonės: uždėkite šaltą kompresą, standžiai sutvarstykite galūnę. Jei traumuota koja, geriau kuo mažiau ją judinti, stengtis kuo lengviau priminti – ir, žinoma, traukti pas traumatologą.
Parengė Sandra Miškinienė