Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sausio mėnesį pradėtos taikyti modernios insulto gydymo operacijos, kurių metu mechaniškai šalinamas trombas iš galvos smegenų arterijų. Nuo sausio mėnesio atlikta trylika trombektomijų. Pastaroji, tryliktoji operacija, ypač išskirtinė, nes trombas pašalintas iš pamatinės galvos smegenų arterijos.
Ypač retai Lietuvoje atliekama operacija pradžiugino, nes 76-erių metų pacientė jaučiasi puikiai. Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius sako, jog ši operacija – puikus įrodymas, kad moderniomis technologijomis aprūpintoje gydymo įstaigoje dirba ypač aukštos kvalifikacijos intervencinės radiologijos specialistai.
Nusilpo karvutę melždama
Dieną, kai sutriko sveikata, Birželių kaimo (Radviliškio r.) gyventoja Jadvyga Štarolienė mena puikiai. Ji tądien jautėsi gerai, išėjo į ganyklą karvutės melžti. Tada ir sušlubavusi sveikata: pasidarė silpna, ėmė pykinti ir moteris grįžo namo.
Gerai, kad 76-erių metų senolė gyvena drauge su sūnumi ir dukra. Sūnus pastebėjo, kad mamai blogai, ir parvedė ją namo, paguldė į lovą. Moteris jautėsi labai mieguista, pradėjo trikti kalba, kojos ir rankos tapo sunkios.
Sūnus nebedelsė, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai įvertino senolės būklę ir skubiai ją atvežė į RŠL Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Moteris jau buvo praradusi sąmonę, tačiau artimieji puikiai žinojo laiką, kada prasidėjo sveikatos problemos, matė ligos požymius. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbusi gydytoja įtarė insultą ir iškvietė Neurologijos skyriaus gydytoją Nidą Verkulevičienę. Ši diagnozę patvirtino ir skubiai atliktais tyrimais.
„Sėkmė pacientę lydėjo nuo pat pradžių, kai ja tinkamai pasirūpino sūnus, kai greitosios medicinos pagalbos medikai priėmė teisingą sprendimą vežti tiesiai į Šiaulius, kur taip pat lydėjo sėkmė, nes nuo metų pradžios gydymo įstaigoje atliekamos ne tik širdies kraujagyslių angioplastikos, bet ir smegenų arterijų trombektomijos“, - sako Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė.
Insultas – ypač retoje vietoje
RŠL prieš dvejus metus įkūrus Insultų gydymo centrą, ištikusiems išeminiam galvos smegenų insultui, pradėtos taikyti efektyvios trombolizės procedūros. Jų metu specialiais į veną lašinamais medikamentais ištirpdomas galvos smegenų kraujagyslę užkimšęs trombas. Nors pacientė į gydymo įstaigą atvežta laiku, nepraėjus trims valandoms nuo ligos požymių pradžios, šios procedūros atsisakyta dėl pacientės gretutinių ligų – cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio, širdies patologijos.
Šiuo atveju, pasak S. Ščeponavičiūtės, ištikus insultui, pacientė galėjo likti paralyžiuota, galėjo ir neišgyventi. Mat insultas įvyko smegenų kamiene, užsikimšus pamatinei arterijai. Šios vietos insultai diagnozuojami vos vienam procentui insulto ištiktųjų. Užsikimšus pamatinei arterijai nebeaprūpinami krauju pagrindiniai gyvybiniai centrai, tarp kurių ir kvėpavimo centras.
Po sėkmingos operacijos J. Štarolienė atvežta į Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Savijauta pastebimai gerėjo ir pacientė perkelta į Neurologijos skyriaus palatą. Neurologė Dalia Norvaišienė pastebėjo, jog pacientės būklė gerėja pastebimai greitai – ji pati vaikšto, apsitarnauja.
Gydant ligoninėje, pacientei taikyta reabilitacija, padedanti įveikti liekamuosius ligos reiškinius ir skirtas dar mėnesį truksiantis reabilitacinis gydymas
Stebuklui prilygstanti operacija
Atlikus reikiamus tyrimus nutarta taikyti intervencinį gydymo metodą – trombektomiją, kuri insulto ištiktiems žmonėms pradėta taikyti metų pradžioje. Per pusmetį trylikai žmonių padėta išvengti sunkių insulto liekamųjų reiškinių ar net išgelbėta gyvybė
Tačiau ši operacija – ne tik sudėtinga, bet ir labai rizikinga. Operaciją atlikusi Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė teigia, jog pasaulio statistikos duomenimis, net 95 proc. pacientų, kuriuos insultas ištinka užsikimšus pamatinei kraujagyslei, neišgyvena.
Visais iki šiol ligoninėje atliktų trombektomijų atvejais trombas naujausios kartos ištraukiamuoju stentu šalintas iš miego arterijų. Pirmą kartą trombas pašalintas iš pamatinės arterijos, medikų vadinamos baziliaris.Nors operacija buvo atliekama įprastu būdu – per kojos arteriją, tačiau patekti į pamatinę arteriją, iš kurios driekiasi daug smulkių ir svarbių arterijų, ypač rizikinga ir pavojinga. Net mažiausias lašelis kraujo gali nulemti operacijos baigtį – pacientas neišgyventų.
„Tačiau sėkmės atveju akyse vyksta stebuklas – paralyžiaus ištiktas žmogus dar ant operacinės stalo pradeda kelti rankas“, - pasakoja intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė ne vieną iki ašarų medikus pribloškusią ir sugraudinusią istoriją.
Procedūra – ne kiekvienam
Naujasis metodas gali būti taikomas ligoniams tik tada, kai nuo pirmųjų insulto simptomų: kalbos sutrikimo, paralyžiaus, koordinacijos sutrikimo pradžios praėjo ne daugiau kaip 6 valandos. Ilgiausiai - 12 valandų. Anot gydytojos A. Dambrauskaitės, svarbu ne tik laikas. Kompiuteriu turi būti patvirtinta, kad nėra kraujavimo į smegenis, nėra netikėtos patologijos, smegenų pokyčių. Per šešias valandas galima atkurti kraujotaką ir sėkmės atveju žmogus vėl valdo galūnes, kalba.
Deja, labai dažnai pacientai neatvyksta – namuose laukia, kol praeis. Antroji priežastis – dažnai vyresnio amžiaus žmonės gyvena vieni ir juos randa artimieji, kai nežinoma požymių pradžia ir taikyti šios procedūros medikai negali, nes pakenktų. Todėl labai svarbu žinoti, kada atsirado pirmieji ligos simptomai, paralyžius.
Šiai procedūrai atlikti ypač svarbu yra organizuotumas pačioje gydymo įstaigoje bei sklandus komandinis darbas. Tam ligoninėje praėjusių metų rugsėjo mėnesį įkūrus Intervencinės kardiologijos postą, visą parą dirba intervencinis kardiologas bei visa komanda.
Nuo 2014 metų sausio 1 dienos ligoninėje įkurtas Insultų gydymo centras, vienas iš šešių šalies gydymo įstaigose veikiančių centrų. Jų dėka apie 40 proc. sumažėjo hospitalinis mirtingumas nuo insultų.
Praėjusiais metais RŠL Insultų gydymo centre ūmių išeminių insultų ištiktiems pacientams atliktos 39 trombolizės. Per šių metų pirmą pusmetį taip pat atliktos 39 procedūros, taigi iki metų pabaigos skaičius gali dvigubėti. Ypač džiugina pradėtos taikyti trombektomijos. Per pusmetį atlikta 13 trombektomijų, kurių dėka daugumai išgelbėta gyvybė.
Sėkmės istorijoms pasirengta
Ligoninėje panašios procedūros taikomos nuo 2003 metų miokardo infarktui gydyti. Trombektomija yra panaši, tik vienu atveju kraujotaką reikia atkurti širdyje, kitu – galvos smegenyse. Tik priemonės kiek skiriasi.
Vienkartinės priemonės trombektomijai kainuoja 4-5 tūkst. eurų. Sąnaudos yra didžiulės ir sąlyginai toks gydymas kainuoja labai daug, tačiau ši pagalba užtikrinama kiekvienam pacientui. RŠL generalinis direktorius P. Simavičius sako, jog per 5 mln. litų kainavęs angiografas amortizuojasi ir vėl reikės naujų investicijų. Tačiau tuo atveju, kai įvyksta išeminis insultas ir reikia gydyti pasekmes – reikalinga ilgalaikė reabilitacija, priežiūra, žmogus tampa nedarbingas, išlaidų keleriopai daugiau.
RŠL, pasak P. Simavičiaus, padaryta viskas, kad įvyktų šios sėkmės istorijos: į infrastruktūrą, technologijas investuojamos didžiulės lėšos. Bendradarbiavimo su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikomis dėka ligoninėje dirba ne tik daug rezidentų, internų – būsimųjų gydytojų kardiologų, bet ir jaunų gydytojų.