Šiaulių intervenciniai kardiologai: naujovė veja naujovę (2)

Kaune gimęs, augęs ir medicinos mokslus baigęs kardiologas Vytenis Tamakauskas prieš dvejus metus atvyko gyventi ir dirbti į Šiaulius. Per trumpą laiką jaunas gydytojas pritapo Šiauliuose ir teigia, kad Šiauliai nelabai skiriasi nuo Kauno. Gal tai ir todėl, kad didžiąją paros dalį tenka praleisti darbo vietoje, kuri nesiskiria nuo esančios Kauno klinikose. Skirtumas tik tas, kad atvykęs į Šiaulius jaunas gydytojas galėjo dirbti savarankiškai.

Reklama

Gyvenimo modelis - medicina

Tai, kad baigęs Kauno Jėzuitų gimnaziją pasuks į mediciną, Vytenis Tamakauskas žinojo jau dešimtoje klasėje. „Mano teta Birutė Kujelytė ilgus metus dirbo vaikų chirurge. Mama Rūta Tamakauskienė – vaikų infekcinių ligų gydytoja. Turbūt dėl to susiformavo toks gyvenimo modelis – medicina“, - sako gydytojas, paklaustas, kodėl pasirinko mediciną.

2003 metais baigęs mokyklą V. Tamakauskas įstojo į anuometinį Kauno medicinos universitetą. Iš tų metų Kauno Jėzuitų gimnazijos laidos į mediciną stojo net penki abiturientai. Tarp jų ir Vilmantas Smalinskas, su kuriuo Vytenis drauge mokėsi nuo pirmosios klasės. Dabar abu dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre.

Po šešerių metų mokslo medicinoje būsimieji gydytojai metus praleidžia internatūroje. V. Tamakauskas praktikos sėmėsi Kauno klinikose, kur teko stebėti intervencinių radiologų darbą ir tapo aišku, jog šis darbas jam patinka ir, grįžęs į studijas, kurios truko dar penkerius metus, ruošis intervencinio kardiologo darbui.

Kaune gyvenantis būsimasis kardiologas aktyviai dalyvavo ir studentiškame gyvenime. „Labai džiaugiuosi, kad stojau mokytis į Kauno medicinos universitetą“, - sako Vytenis. Ir tai, anot jauno gydytojo, ne tik dėl to, kad jame dirba puikūs dėstytojai, profesoriai, docentai, iš kurių daug išmokta. Patiko ir universiteto atmosfera, iki šiol palikusi gerus prisiminimus.

Būsimasis gydytojas ne tik mokėsi, bet ir aktyviai dalyvavo studentų gyvenime. Nuo antrų studijų metų iki internatūros buvo universiteto studentų atstovybės narys, vėliau penkerius metus dirbta Lietuvos studentų sąjungoje.

Rezidentūros metais Vytenis nusprendė, jog jis nori būti ne tik intervencinis radiologas, bet šiek tiek daugiau – intervencinis kardiologas. „Prieš dešimt-penkiolika metų tai, kas šiandien intervenciniam kardiologui yra kasdienybė, buvo kažkas iš fantastikos srities. Ką anuomet galėjo padaryti tik kardiochirurgai, dabar galime padaryti mes – intervenciniai kardiologai“, - pasakoja gydytojas ir priduria, jog Šiaulius rinkosi tik todėl, kad Šiaulius rinkosi dėl to, kad čia labi geros darbo perspektyvos, viliojo savarankiško darbo galimybės.

Į kardiologijos įvykių sūkurį

Kai V. Tamakauskas atvyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę, joje vyko didelės permainos: į pabaigą ėjo Širdies ir kraujagyslių centro, kuriam vadovauja iš Kauno atvykusi dr. doc. Jurgita Plisienė, skyrių remontas. Po mėnesio įvyko centro atidarymas, po kurio kardiologų darbas tapo ne tik įtemptas, bet ir labai matomas visuomenėje.

Jaunam gydytojui darbo nestigo: netrukus pradėjo veikti Intervencinės kardiologijos postas, iki tol dirbęs tik darbo dienomis. Dabar skubi pagalba užtikrinama 24 valandas 7 dienas per savaitę. Pasak gydytojo, ši galimybė ypač svarbi ūmiu miokardo infarktu sergantiems pacientams. Pirmiausia, 2003 metais, ligoninėje buvo pradėtas širdies infarktų gydymas, vėliau – 2015 metais, insultų gydymas intervencinių kardiologų pastangomis.

Tai, kad pagalba pacientams teikiama visas 24 valandas – visų intervencinių kardiologų, reanimacijos bei intensyviosios kardiologijos personalo nuopelnas. Ir dirbama buvo taip pat, kaip ir Kauno ir Vilniaus klinikose, tik žymiai mažesnėmis apimtimis.

Specialistas prisimena, jog prieš dvejus metus, pradėjus dirbti Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostiko skyriuje, jo vedėja Aušra Dambrauskaitė – intervencinės kardiologijos pradininkė Šiauliuose - stengėsi pagelbėti visiems, susirgusiems ūmiu miokardo infarktu, laiku atliekant koronarinių arterijų intervenciją. O tuo metu, kai intervencinių kardiologų ligoninėje buvo vos du ar trys, Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius talpino tik šešias lovas. Jau tada ligoninėje dirbo puikūs specialistai iš Vilniaus: Michailas Jerdiakovas ir Valdas Bilkis, vienas geriausių Lietuvos intervencinių kardiologų, ir šiandien atliekantis sudėtingiausias širdies kraujagyslių intervencijas.

Atsinaujinusi intervencinių kardiologų komanda pradėjo angiografijos gydomąsias procedūras taikyti ir naktį, visas 24 valandas. Be Aušros Dambrauskaitės, drauge dirbo intervenciniai kardiologai Remigijus Vaičiulis, Giedrė Gruodytė. Prisijungė ir Vytenis su Vilmantu. Padedami specialistų iš Kauno ir Vilniaus, pasimokydami įvairiuose užsienio kongresuose: Rygoje, Vienoje, Arhuse, Romoje, Paryžiuje, jauna komanda jau daro tikrus stebuklus.

Gydytojai tobulėjo, įranga - modernėjo

Vos apšilę kojas ligoninėje, po keturių mėnesių gydytojas V. Tamakauskas vyko į elektrokardiostimuliatorių kursus pas profesorių Arą Puodžiukyną. Netrukus, nuo 2015 metų vasario mėnesio, ligoninėje pradėti implantuoti kardiostimuliatoriai, o V. Tamakauskas - stimuliatorių implantavimo pradininkas Šiauliuose. Didysis elektrokardiostimuliatorių pikas prasidėjo 2015 metų žiemą. Iki šiol jau implantuoti net 206 stimuliatoriai. Kardiologai pastebi, jog tempas ir kiekis pastebimai didėja, nes didėja ir norinčiųjų tikrintis.

Kita svarbi naujovė, prie kurios prisidėjo ir V. Tamakauskas, pradėta taikyti ir elektrofiziologinė pagalba. Jau atlikti trys skubūs elektrokardiostimuliatorių keitimai. Per pusantrų metų, kai taikoma ši pagalba, trims pacientams atlikta ši procedūra, kai reikia ne tik implantuoti stimuliatorių, bet ir skubiai pašalinti senąjį ir implantuoti naują. Skubus keitimas atliekamas, kai paciento kritinė būklė, nes širdis nebepajėgia plakti, likusi be stimuliatoriaus pagalbos.

Netrukus intervenciniai kardiologai vėl ėmėsi naujovės – drauge su skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaite vyko mokytis rotabliacijos procedūros. Unikalias rotabliacijos procedūras taiko pacientams, kuriuos vargina užakusios vainikinės širdies arterijos. Procedūros metu deimantiniu mini grąžtuku išgręžiama apkalkėjusi kraujagyslė. Pirmąsias rotabliacijas intervenciniai kardiologai atliko su Švedijos specialistų pagalba.

Įsisavintas ir ultragarsinis tyrimas, dėl kurio teko vykti mokytis į Belgiją, o gydymo įstaiga turėjo įsigyti brangią medicinos įrangą.

Ir tai dar ne viskas – su Kauno klinikų intervenciniu radiologu dr. Andriu Pranculiu ir budėjimu metu pradėtas gydyti ūmus insultas – atkemšamos užsikimšusios galvos kraujagyslės. Tai – A. Dambrauskaitės, V. Tamakausko, visų intervencinių kardiologų ir skyriaus personalo bendras nuopelnas bei pastangos padėti tiems, kuriems iki tol pagalbos jau nebebūdavo.

Pernai metų rudenį V. Tamakauskas įsisavino dar vieną procedūrą – porto sistemų implantavimą. Iki tol šias sistemas implantuodavo šviesios atminties skausmo gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Bugailiškis. Porto sistemos, skirtos chemoterapijai lašinti, prireikia onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Procedūros metu kateteris, kuriuo teka chemoterapijos vaistai, skirti vėžiui gydyti, įvedamas į širdį ir paliekamas po oda. Per mėnesį Porto sistemos implantuojamos 5-6 onkologine liga susirgusiems pacientams.

A. Dambrauskaitė jau įsitikino, jog Vytenis padarys viską, kad tik turėtų galimybę dirbti rentgeno operacinėje, mokysis visko, kad tik daugiau galėtų atlikti įvairiausių intervencinių procedūrų. Tai, pasak jos, tikrai labai perspektyvus jaunas intervencinis kardiologas, turintis tvirtas kardiologijos žinias ir puikius įgūdžius.

Kai darbas - hobis

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centre šiandien yra viskas, ką turi trečio lygio intervencinės kardiologijos centrai. Atliekamų paslaugų skaičius taip pat labai didelis, nes čia kardiologijos bei insultų gydymo klasterių dėka, kardiologų pagalbos atvyksta žmonės iš viso Šiaulių krašto.

„Dirbti tenka daug, tad visos naujovės tapo įprastu kasdieniniu darbu. Ligoninės vadovybės supratimas ir pritarimas yra gana didelis, tačiau ne viską leidžia ligoninės galimybės. Gavus papildomą investavimą, būtų galima judėti pirmyn“, - kalba jaunas specialistas.

Intervencinės kardiologijos specifika yra ta, kad čia neįmanoma stovėti vietoje – turi važiuoti, mokytis ir judėti kartu su naujovėmis, kurios vyksta visame pasaulyje. Diegiamos tos naujoves, kurios yra patvirtintos mokslo, įrodytas jų efektyvumas, visos priemonės turi būti naudingos pacientui. Visame pasaulyje intervencinė kardiologija – viena brangiausių medicinos šaka.

Intervenciniam kardiologui Vyteniui Tamakauskui darbas yra hobis, nes jis kasdien daro tai, kas jam patinka.

„Stengiuosi daryti tai, ką geriausiai moku ir tiek“, - reziumuoja gydytojas, Kauną iškeitęs į Šiaulius, kurie jam – visai ne mirštantis miestas. Atvirkščiai – įsikūręs Medelyno rajone įsigytame name jis net nematąs skirtumo tarp Kauno ir Šiaulių. Tik viskas kompaktiškiau, greičiau pasiekiama. „Gal tai ir dėl to, kad didžiąją gyvenimo ir paros dalį praleidžiu ligoninėje, kuri yra moderni, šiuolaikiška, nesiskirianti nuo Kauno klinikų. O kai darbo vieta tenkina, tai ir gyvenimas mieste yra puikus“, - teigia gydytojas.