Šis mėnuo sveikatos organizacijų visame pasaulyje yra vadinamas mėlynuoju kovu – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesiu. Ta proga šį savaitgalį Šiauliuose vyks socialinė akcija – bus nemokamai dalijami greitieji namų testai, kurie iškart parodo pakitimus storojoje žarnoje, dėl kurių reikėtų kreiptis į gydytojus.
Pasak specialistų, storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių. Nors Lietuvoje šiai ligai egzistuoja nacionalinė patikros programa, tačiau ja naudojasi per mažai gyventojų, kadangi šios rūšies vėžys simptomų neturi. O kai pacientai pastebi sveikatos sutrikimus, liga jau būna gerokai pažengusi.
Dėl to lietuviai kviečiami aktyviau naudotis prevencine programa arba kovo 16-17 d. ateiti į Šiaulių „Akropolyje" vyksiančią akciją pasiimti nemokamo greitojo testo. Anot gydytojų, anksti atradus pakitimus, galima užkirsti vėžiui kelią pritaikius gana nesunkų gydymą. Akcija jau sėkmingai įgyvendinta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur vidutiniškai apie 15 proc. jokių pakitimų neįtarusių, bet testus namo persinešusių gyventojų leido užkirsti kelią ligai nepastebimai plisti.
Reikėtų valgyti mažiau mėsos
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Mindaugas Šatkauskas pranešime žiniasklaidai sako, kad storosios žarnos vėžį dažniausiai sukelia prasta mityba, viršsvoris ir alkoholio vartojimas. „Ypač kenkia greitas maistas, tai, kad vartojama per mažai daržovių ir per daug mėsos.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiam žmogui mėsą valgyti vieną kartą per savaitę, kad sumažėtų storosios žarnos vėžio rizika. Bet sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje, mėsėdžių krašte, kažkas taip galėtų gyventi", – sako gydytojas.
Vėžys, aiškina jis, išsivysto iš pakitusios žarnos gleivinės ląstelės – pirmiausia formuojasi darinys, kuris iš pradžių gali būti gerybinis, o vėliau supiktybėti. Nuo vieno centimetro dydžio darinio iki suvėžėjimo gali praeiti ir metai, ir keli.
Nors ir gali būti neišplitęs į kitus organus, bet kartais pasitaiko, kad auglys išauga didžiulis – perauga kitus organus ir užkiša žarnyną, sukelia žarnų nepraeinamumą, dėl ko pacientą tenka operuoti skubos tvarka ir išvesti taip vadinamas stomas arba žarną per šoną.
„Pirmoje ar antroje stadijoje, kol auglys yra nedidelis, pacientai dažniausiai nejaučia absoliučiai jokių simptomų. Kai auglys jau yra didesnis, atsiranda tam tikras lėtinis kraujavimas, kurį galima pastebėti iš mažesnio hemoglobino kiekio.
Ypač pacientams reikėtų sunerimti tuo atveju, kai nėra kitos mažėjančio hemoglobino kiekio priežasties (pavyzdžiui, moterims hemoglobino sumažėjimą gali sukelti gausios menstruacijos). Jei hemoglobinas žemas vyresniam nei 50 metų vyrui, irgi reikėtų išsitirti skrandį, o po to žarnyną", – įspėja M. Šatkauskas.
Sergamumas didžiausias nuo 50 metų
Nors yra nustatyta, kad sergamumas storosios žarnos vėžiu nuo 50 metų pradeda didėti, tai nereiškia, kad jaunesni žmonės negali juo irgi susirgti, atkreipia dėmesį gydytojas. Ypač pasitikrinti pagal profilaktines vėžio patikros programas bent 10 metų anksčiau nei rekomenduojama reikėtų tiems, kurių giminėje yra daug sergančių storosios žarnos vėžiu, mat gali pasitaikyti paveldimumo atvejų.
Jis taip pat pastebi, kad moterys labiau rūpinasi savo sveikata negu vyrai ir gerokai aktyviau tikrinasi pagal prevencines programas. „Kuo anksčiau nustatysi ligą, tuo gydymo rezultatai bus geresni. Pirmos stadijos storosios žarnos vėžio išgyvenamumas iki penkerių metų siekia virš 90–95 proc. ir tik 20–25 proc. sergančių ketvirtos stadijos vėžiu išgyvena penkerius metus.
Mūsų visuomenės problema yra ta, kad bijome tikrintis – įkišame galvą į smėlį ir laukiame, kas bus: o gal praeis pro mane ir neužkabins? Bet mes esame visi vienodi – tiek gydytojai, tiek pacientai, bet kurio iš mūsų ši liga gali neaplenkti", – aiškina M. Šatkauskas.
Teigiamas testas – dar ne pasaulio pabaiga
Kai kurie nemokamų greitųjų namų testų dalijimo akcijos dalyviai kituose miestuose pasakojosi bijoję atlikti testą, todėl nedalyvavo ir jiems priklausančioje nacionalinėje prevencijos programoje. Gydytojas ramina, kad teigiamas greitasis testas dar nereiškia, kad pacientas serga vėžiu.
„Vėliau, atlikus kolonoskopiją, nemažai daliai pacientų nerandami jokie pakitimai. Kitai daliai randami gerybiniai pakitimai, kurie tos pačios endoskopijos, kolonoskopijos metu yra pašalinami. Ir tik labai mažam procentui randamas vėžys", – dėsto gydytojas.
Specialistas pažymi, kad randama labai daug gerybinių auglių, kurie irgi padaro greitąjį testą teigiamu. Tačiau dėl jų jaudintis nereikėtų: kolonoskopijos metu šiuos polipus – dar mažus gerybinius darinius – gydytojai „nugnaibo". Taigi, ne tik nereikia jokios operacijos, bet tuo pačiu metu tokiu būdu yra užkertamas kelias išsivystyti vėžiui.
„Gerybinių darinių irgi yra labai įvairių, pagal juos yra nustatomas stebėjimas. Pavyzdžiui, esant tam tikriems gerybiniams pakitimams, kolonoskopiją užtenka kartoti po penkerių metų. Jeigu paciento žarnyne nieko nerandama, kolonoskopiją užtenka kartoti po 10 metų.
Jei buvo rastas didelis polipas ir jį techniškai buvo gana sudėtinga pašalinti, gali tekti pakartoti kolonoskopiją po metų ar dvejų. O jeigu greitasis testas neigiamas, tai net nereikia daryti kolonoskopijos ir tą testą galima kartoti po dvejų metų", – sako M. Šatkauskas.
„Džiaugiuosi, kad esu gyvas, galiu valgyti, šlapintis ir tuštintis"
Savo patirtimi, ką reiškia sirgti kolorektaliniu vėžiu, pasidalijo ir buvęs pacientas Arūnas Savickis. Vyrui dar nesulaukus 50-ies metų buvo nustatyta pirma ligos stadija, nors genetinio polinkio į šio tipo onkologinį susirgimą jis ir neturėjo. Arūnas gana greitai ėmėsi bendradarbiauti su gydytojais, jam buvo atlikta operacija, kurį laiką jis gyveno su stoma.
Šiandien vyras dėkoja už anksti aptiktą ligą, artimų žmonių palaikymą ir gydytojų pastangas. „Kai žarnynas vėl ėmė dirbti įprastai, pajaučiau didžiulį džiaugsmą: esu gyvas, mylimas, sveikas, turiu rankas ir kojas, galiu kvėpuoti, valgyti, šlapintis ir tuštintis. Apie tai sau primenu net keletą kartų per dieną.
Nuolat skatinu visus, net ir į rizikos grupę nepatenkančius, žmones tikrintis prevenciškai ir kuo anksčiau pradėti reikiamus gydymo procesus. Štai ir vienas bičiulis paklausė mano patarimo ir pasitikrinęs sužinojo, kad turi didelį polipą. Dabar jis gyvas, sveikas ir gyvena be komplikacijų.
Suprantu, kad patikros nėra malonios, o gydymas taip pat gali atrodyti kaip iššūkis, tačiau tai, ką gauname po visko, yra neįkainojama. Nereikia šių dalykų atidėti rytojui, nes rytojaus gali ir nebūti – padarykime viską, ką tik galime, dėl savo sveikatos dar šiandien", – ragina kolorektalinį vėžį įveikęs vyras.