Siekia išvengti šalutinio vakcinos poveikio, bet iš tikrųjų rizikuoja sveikata

Masinei vakcinacijai nuo COVID-19 įsibėgėjant, šalies gyventojams kyla vis daugiau su tuo susijusių klausimų. Siekdamas suteikti žmonėms daugiau aiškumo, vaistininkas Faustas Bertulis pasakoja, kokius vaistus galima vartoti prieš ir po skiepo, bei kaip tai gali paveikti kuriamą imunitetą virusui.

Reklama

Gerti kraują skystinančius vaistus – pavojinga

Viešojoje erdvėje žmonės vieni kitiems dažnai rekomenduoja po skiepo nuo COVID-19 profilaktiškai gerti kraują skystinančius vaistus (pavyzdžiui, aspiriną), kurie neva sumažintų riziką susidaryti venų trombozei. Tačiau vaistininkas sako, kad tokius vaistus galima vartoti tik paskyrus gydytojui. Kitu atveju – rizikuojate sukelti pavojų savo sveikatai.

„Kraują skystinančius vaistus reikia vartoti tik tada, kai nėra kitos išeities. Tačiau ir tuo atveju tikėtinas nepageidaujamas šalutinis poveikis, susijęs su kraujavimu. Todėl profilaktiškai gerdamas kraują skystinančius vaistus žmogus rizikuoja savo sveikata. Pavyzdžiui, jei jis serga opalige, dėl šių vaistų gali sumažėti kraujo krešėjimas ir prasidėti ūmesnis kraujavimas skrandyje. Tad svarbu įsidėmėti, kad tai yra rimtas vaistas, o ne profilaktikos priemonė“, – teigia "Camelia" vaistininkas F. Bertulis.

Gali susilpnėti kuriamas imunitetas prieš virusą

Prieš skiepą taip pat nereikėtų gerti skausmą ir karščiavimą malšinančių vaistų, nes jie gali turėti įtakos organizmo imuniteto COVID-19 susidarymui.

„Skiepas reikalingas sukelti organizmo gynybinę reakciją, kad jis galėtų pasiruošti galimam susirgimui COVID-19. O skausmą ar karščiavimą malšinančių vaistų gėrimas yra priešingas veiksmas tam, ką norime pasiekti. Vaistai mažina uždegimą, o skiepas tam tikra prasme yra uždegimo šaltinis, tad jei mes jį slopiname, tai kartu ir silpniname kuriamą imunitetą COVID-19“, – pasakoja F. Bertulis.

Jis priduria, kad šalutinis vakcinos poveikis yra signalas, kad organizmas kuria apsaugos nuo viruso mechanizmą, tad jo bijoti nereikėtų. Dažniausiai paskiepytiems asmenims pasireiškia karščiavimas, skausmas ar paraudimas dūrio vietoje, galvos skausmas. Tačiau šie simptomai yra lengvi arba vidutinio sunkumo ir praeina per kelias dienas. Vis dėlto, jei skausmas darosi nepakeliamas, vargina stiprus karščiavimas, tuomet galima išgerti paracetamolio, kuris mažina temperatūrą, slopina skausmą, tačiau ne uždegimą, t. y. netrukdo natūraliam imunitetui formuotis.

„Paprastai vaistų nuo karščiavimo informaciniuose lapeliuose nurodyta, kad vaistą galima vartoti kas 6–8 valandas, tačiau, jei temperatūra yra aukštesnė nei 38,5 laipsniai, pakartotiną dozę galima gerti ir po 4 valandų“, – komentuoja vaistininkas.

Kasdieniai vaistai – kaip įprastai

Vaistininkas akcentuoja, kad prieš ir po skiepo reikia vartoti savo kasdienius vaistus, jei jie yra paskirti gydytojo, net jei tai yra kraujo krešėjimą veikiantys vaistai. Tačiau jokių naujų medikamentų pradėti gerti nereikėtų.

„Kiekvienas naujai pradedamas vartoti vaistas gali sukelti nenumatytą šalutinę reakciją ir tuomet būtų sunku atskirti, kas ją paskatino: vakcina nuo COVID-19 ar nauji medikamentai. Tad po skiepo reikėtų padaryti bent kelių dienų pertrauką ir tik tuomet, gydytojui paskyrus, pradėti gerti naujus“, – sako vaistininkas.

Rankos patinimas nėra alergija

F. Bertulis atkreipia dėmesį, kad į vaistinę užsukantys žmonės dažnai konsultuojasi ir dėl rankos patinimo po skiepo. Kadangi tai nėra alergija, tokiu atveju reikėtų vengti vaistų nuo alergijos, o niežtinčią ar skaudančią vietą švelniai pamasažuoti.

„Masažas gali padėti skiepui lengviau pasiskirstyti po organizmą, o jokių specialių priemonių daugiau nereikėtų imtis. Jei rankos skausmas intensyvus, dažnai rekomenduojama kelias dienas nešlapinti dūrio vietos. Tačiau praustis galima, svarbiausia nešveisti, netrinti ir kitaip nesudirginti tos vietos. O vaistus reikėtų naudoti tik tais atvejais, kai skausmas apima didesnę sritį nei nuo vieno sąnario iki kito ir tik pasitarus su gydytoju“, – teigia F. Bertulis.

Pasak vaistininko, galimų šalutinių poveikių baimę augina socialiniuose tinkluose platinami nepagrįsti gandai bei populiariuose naujienų portaluose talpinami straipsniai su skandalingomis antraštėmis. Todėl labai svarbu čia esančią informaciją vertinti kritiškai, o patikrintos informacijos ieškoti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapiuose.