Straipsnio idėja iš esmės yra teisinga, kad dvi priešybės traukia viena kitą ir kad poroje tik tokiu būdu bus pasiekta harmonija, tačiau man nepatiko pavadinimas: KALTOS stiprios moterys. Stiprios moterys tiek pat "kaltos", kiek kalti "silpni" vyrai, stiprios moterys nepasirenka būti stipriomis kaip ir silpnos moterys nepasirenka būti silpnomis, tai vaiko raidos bei tarpasmeninių santykių rezultatas, be to, moterys, kurios nėra išvysčiusios savo vyriškosios pusės, neretai santykiuose prisiima "vaiko vaidmenį" ir ieško sau partnerio, kuris atstotų globojantį tėvą, kas taip pat nėra lygiavertiška partnerystė...
Taigi tikriausiai turėtume pripažinti, jog KALTŲ nėra, yra tik vienaip ar kitaip susiformavusios asmenybės, kurios suranda savo atitikmenį, o stiprių moterų, kurios neranda sau partnerio, reiktų geriau paklausti, ar joms tikrai reikia visuomenėje priimto stipraus vyro standarto, o gal reiktų labiau įsigilinti į savo poreikius ir pasirinkti antrąją pusę, kuri yra pačiai artimesnė.