Šiltos žiemos paradoksai: sniego pramogų nėra, vaikų traumų beveik nemažėja

Nors sniego ir ledo pramogų mėgėjams šiemetinė žiema atsuko nugarą, tačiau vaikų traumų skaičiui tai ypatingai didelės įtakos neturi. Draudikų statistika neigia plačiai paplitusį mitą, kad daugiausia vaikų susižaloja lauke – pasirodo, šaltuoju metų periodu daugiau nei 70 proc. traumų patiriama ne pramogaujant atvirame ore, o būnant namuose ar mokymo įstaigose.

Reklama

„Nors ši žiema išsiskiria itin šiltais orais, tačiau palyginus su praėjusių metų žiemos mėnesiais, vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo vos kiek daugiau nei 10 procentų. Kaip rodo mūsų statistika, didžioji dalis traumų ir nelaimingų atsitikimų šaltaisiais metų mėnesiais nutinka namuose, vaikų darželiuose, mokyklose, o ne lauke“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Daugiausia traumų – sportuojant

Draudimo bendrovės duomenimis, vidutinė draudimo išmoka už nepilnamečių vaikų patirtas traumas siekia beveik 300 eurų.

Pasak specialistės, žiemą daugiausia nelaimingų atsitikimų nutinka sportuojant – kūno kultūros pamokų, užklasinių treniruočių metu, taip pat žaidžiant ar išdykaujant mokymo įstaigų koridoriuose bei kitose erdvėse.

„Dažniausiai patiriamos traumos – sumušimai, nuskelti ar išmušti dantys, raiščių patempimai, galvos traumos, nereti ir kaulų lūžių atvejai. Žinoma, traumų būna ne tik sportuojant – buitinėse situacijose pasitaiko nudegimų, susižalojimų aštriais daiktais, taip pat turėjome ne vieną įvykį, kai vaikai susižalojo pirštus durimis ar automobilių durelėmis“, – sako K. Karpova.

Sniego ir ledo trūkumas šiek tiek sumažino lauke patiriamų traumų skaičių – užfiksuota mažiau įvykių, kuomet paslydus lauke susižalojamos rankos, patempiami raiščiai, sutrenkiama galva.

Traumų priežastys priklauso ir nuo amžiaus

Higienos instituto statistiniais duomenimis, daugiausia traumų patiria 10-14 metų vaikai – 2017 m. beveik kas penktas (19,6%) šios amžiaus grupės vaikas atvyko ambulatoriniam gydymui dėl patirtų traumų, sužalojimų, apsinuodijimų. 1-4 m. amžiaus grupėje tokių atvejų pasitaikė 15 proc., 5-9 metų grupėje – 13,3 proc.

1-3 metų vaikai, pradėję vaikščioti, neretai atsitrenkia į aštrius kampus, užsiverčia ant savęs didelių gabaritų ir svorio daiktus, virtuvės aplinkoje nusidegina ar nusipliko. Tad šiuo periodu ypač svarbu nepalikti vaikų be priežiūros ir pasirūpinti saugios aplinkos sukūrimu – pvz., naudoti durų stabdžius ir langų bei balkonų fiksatorius, užapvalinti baldų kampus, pritvirtinti lentynas prie sienos.

3-6 metų smalsumo vedami vaikai dažnai išbando naujas veiklas. Šiuo periodu padaugėja lauke patiriamų traumų, kai lekiama per gatvę, lendama į vandens telkinius, laipiojama žaidimų aikštelėse ar medžiuose. Tokio amžiaus vaikus reiktų pradėti mokyti saugaus eismo taisyklių, taip pat atsargaus elgesio normų išbandant įvairias veiklas.

7-12 metų vaikai dažnai lanko sporto užsiėmimus, kuriuose ir patiriama nemaža traumų dalis. Šiuo atveju didelė atsakomybės dalis tenka treneriams, tačiau tėvai taip pat privalo mokyti vaikų laikytis ne tik sporto šakos, bet ir saugaus elgesio taisyklių, skatinti dėvėti reikalingas apsaugines priemones.

Pavyzdį turi rodyti tėvai

„Tėvų įtaka, siekiant išvengti traumų, yra esminis faktorius. Būtina ne tik pasirūpinti saugios aplinkos sukūrimu, bet ir nuolat kalbėtis su vaikais apie atsargų elgesį naudojant sportinį inventorių ar žaidžiant, patiems rodyti pavyzdį dėvint reikalingas saugos priemones – atšvaitus, šalmus, liemenes“, – sako ekspertė.

Draudimo bendrovės duomenimis, dėl vaikų traumų besikreipiančių klientų skaičius kasmet žiemą būna apie 30 proc. mažesnis nei kitais metų laikais. Daugiausia traumų fiksuojama pavasarį ir rudenį.