Šilutės ligoninės Radiologijos skyrius - pacientų skaičiaus rekordininkas

Šilutės ligoninės Radiologijos skyriaus personalu pasitiki ir Šilalės, Tauragės bei Klaipėdos gyventojai. Šilutės ligoninės Radiologijos skyriaus gydytojai ir technologės per metus nustatyti ligas padeda maždaug 32 tūkstančiams pirminės bei antrinės sveikatos priežiūros įstaigų pacientams. Intensyvus darbas čia vyksta kiekvieną dieną, atliekami visi radiologijos sričiai priskiriami tyrimai. Ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus džiaugiasi Radiologijos skyriaus personalo darbu ir tuo, kad Šilutės ligoninės radiologijos specialistais pasitiki rajono gyventojai. Tai rodo didėjantis atliekamų tyrimų skaičius. O tai, kad tarp pacientų yra Šilalės, Tauragės, Klaipėdos gyventojų, parodo, kad Šilutės radiologų darbas yra vertinamas ir kituose rajonuose.

Įsigis modernios aparatūros

Naujos patalpos Radiologijos skyriui pastatytos ir atidarytos 2002 m. Prieš tai skyrius buvo įsikūręs senajame ligoninės korpuse. Naują skyrių atidariusi Šilutės ligoninė netrukus įsigijo kompiuterinį tomografą - radiologijoje naudojamą aukščiausio lygio rentgeno prietaisą.

Radiologijos skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai radiologai: skyriaus vedėjas - gydytojas radiologas Darijus Pundžius, gydytoja radiologė Elena Palicinienė ir nuo š.m. gruodžio 1 d. - gydytojas radiologas Jonas Vekteris. Gydytojams padeda 11 radiologijos technologių: Vida Auškalnienė, Virginija Blechertienė, Nijolė Kasparavičienė, Dalia Špelverienė, Jūratė Ežerinskienė, Janina Vaitkienė, Nijolė Tamošiūnienė, Asta Popienė, Onutė Pranaitienė, Vanda Tarozienė, Gražina Poškienė.

Prieš pradedant vykdyti ligoninės Konsultacinės poliklinikos remontą, Radiologijos skyriaus padalinys veikė ir Konsultacinėje poliklinikoje. Kol kas jis, kartu su visa įranga ir darbuotojais, perkeltas į pagrindinį Radiologijos skyriui skirtą pastatą. Vėliau, pasibaigus remontui, vėl bus sugrąžintas į ankstesnę vietą.

Renovavus turimą radiologinę įrangą ir įdiegus skaitmenizavimą bei konsultacinėje poliklinikoje sumontavus modernų rentgeno aparatą, bus galima atsisakyti įprastų rentgenogramų, o pacientai gaus kompiuteriniame diskelyje įrašytus savo tyrimo duomenis. Be to Šilutės ligoninės radiologai rentgeno vaizdus galės perduoti į bet kurią Lietuvos ir užsienio gydymo įstaigą, konsultuotis su ten dirbančiais specialistais.

Šiuo metu Šilutės ligoninė dalyvauja bendrame Lietuvos - Latvijos sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo projekte, kuriame numatytas naujo modernaus 16 pjūvių kompiuterinio tomografo įsigijimas.

Vedėjas - aukštos kvalifikacijos gydytojas

Šilutės ligoninės Radiologijos skyriuje visą parą atliekami visi reikalingi radiologiniai tyrimai, tarp jų - ir kompiuterinės tomografijos tyrimai. Tai yra svarbu teikiant skubią pagalbą, kada pacientui reikalingas neatidėliotinas ištyrimas. Tokio lygio paslaugų Šilutės rajone daugiau neatlieka nė viena gydymo įstaiga.

Radiologijos skyriuje atliekama daugybė tyrimų, kurių pavadinimai, ko gero, medicinos neišmanančiam žmogui lengvai susuktų galvą, tačiau skyriaus vedėjas gydytojas D.Pundžius mielai paaiškina tam tikrus terminologijos skirtumus: „Terminas rentgenografija jau savo šaknimi nurodo, kad tai yra grafinis vaizdavimas. Rentgenograma vadinama rentgeno nuotrauka - organų atvaizdavimas elektromagnetinėms bangomis skirtingu tankiu peršviečiant minkštuosius kūno audinius. Rentgenoskopija yra to

paties vaizdo momentinis žiūrėjimas optiniame stiprintuve, tarsi viską stebėtum per televizorių. Švieti žmogų, duodi aukštą įtampą ir vertini virtualiai matomą vaizdą, kuris yra momentinis ir nuotraukose nefiksuojamas“.

 Pasak skyriaus vedėjo, kada taikyti rentgenografiją, rentgenoskopiją ar kompiuterinį tomografą, priklauso nuo to, ką gydytojas nori ištirti ir pamatyti.

Rentgenoskopijos plačiai taikomos tiriant plaučius, pilvo organus, žarnyną, skrandį. Kompiuteriniu tomografu galima nustatyti ir kaulų tankį, tačiau šis tyrimas yra mokamas. Visi kiti tyrimai, jeigu žmogus turi siuntimą ir yra socialiai draustas, užsiregistravęs Darbo biržoje arba yra pensininkas, atliekami nemokamai.

„Kompiuterinį tomografą naudojame tada, kai reikia pamatyti sluoksniuotą galvos, pilvo organų, dubens, kojų, rankų ar sąnarių vaizdą. Iš esmės kompiuterinis tomografas yra tas pats rentgeno aparatas, tik turi galingesnį rentgeno vamzdį“, - pasakojo D.Pundžius.

Dažniausiai šviečiami plaučiai

Gydytoja radiologė E.Palicinienė pastebi, kad skyriuje apsilanko daugiau vyresnio amžiaus pacientų -natūralu, kad su amžiumi ligos progresuoja.

Įvertinti darbingo amžiaus žmonių ir vaikų apsilankymų pokyčius, pasak gydytojos, sunkoka, kadangi visoje Lietuvoje gyventojų kasmet mažėja.

Dažniausiai, pasak gydytojos radiologės, yra šviečiami plaučiai. Antra vieta, ko gero, atitektų sąnariams, nes vien plaštakoje, pradedant riešu, jų galima priskaičiuoti apie 30. Nemažai pacientų turi problemų dėl stuburo.

Kalbėdama apie darbo specifiką, gydytoja pastebėjo, kad kiekvienas skyriaus darbuotojas turi savo pareigas. Mechaninį darbą - kaip paguldyti ar pastatyti ligonį, kiek spindulių duoti šviečiant vieną ar kitą kūno dalį, geriausiai išmano radiologijos technologės, nors tą darbą galėtų atlikti ir gydytojai. Tačiau E.Palicinienė neslėpė, kad jiems tai užimtų kur kas daugiau laiko.

Vertinti rentgeno nuotraukas - gydytojo reikalas. „Mūsų technologės be galo šaunios, kai kurias rentgeno nuotraukas galėtų įvertinti ir jos, nes tam tikrų žinių turi, tačiau toli gražu žino ne viską. Technologės vertina, ar gerai padaryta rentgeno nuotrauka, ar atitinka kriterijus, o mes, gydytojai, sprendžiame apie ligas ir pakitimus“, - šypsojosi gydytoja E.Palicinienė.

Rentgenas ligų neišgydo

Kalbėdama apie žmonių baimes pasidaryti rentgeno nuotraukas ir gauti tam tikrą joninių spindulių kiekį, gydytoja radiologė kvietė susimąstyti, kas kenkia labiau: nežinoti diagnozės ir laiku nepradėti gydymo, ar kartą kitą pasinaudoti rentgenu?

„Pacientai, kuriems per gyvenimą padaroma viena kita rentgeno nuotrauka, joninių spindulių gauna kur kas mažiau nei prie rentgeno aparatų dirbančios technologės. Patalpos, kurioje dirba aparatas, oras yra jonizuojamas. Be abejo, dabar spindulių gauname mažiau nei prieš 30 metų, tačiau per dieną reikia padaryti po 20 rentgeno nuotraukų ir daugiau. Gydytojams ir technologėms tenka kur kas didesnė rizika“, - pasakojo E.Palicinienė.

Gydytoja pastebi, kad ligoninėje atsiradus kompiuteriniam tomografui, daugelis pacientų jį ėmė gretinti su visų ligų išaiškinimo galimybėmis, todėl labai dažnai yra prašoma tyrimus atlikti būtent šiuo rentgeno aparatu.

„Kartais žmonės tiki, kad jeigu padarys kompiuterinę diagnostiką, liga praeis. Tačiau rentgenas negydo, jis tik parodo, kas yra negerai“, - jam antrino ir gydytoja radiologė E.Palicinienė.

Nuotraukas tyrinėja ilgai

Pasak E.Palicinienės, pacientai Radiologijos skyriuje mato tik dalį jame atliekamo darbo - kaip padaroma rentgeno nuotrauka.

Kas vyksta toliau - nuotraukos išryškinimas, jos aprašymas, dokumentacijos sutvarkymas, išrašų padarymas,

pacientui yra nematomas, tačiau be galo svarbus darbas.

„Kai kada žmonės piktinasi, kad tenka šiek tiek palaukti, tačiau į savo darbą žiūrime labai atsakingai. Į kai kurias rentgeno nuotraukas reikia pažiūrėti ir pasukti galvą ilgiau“, - tikino E.Palicinienė.

Gintarė Plungienė