Sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje sparčiai auga: kaip jo išvengti ir kaip padėti sergančiajam

Pasaulyje 1 iš 11 suaugusiųjų serga cukriniu diabetu. Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 5 proc. visų gyventojų. Higienos instituto duomenimis, 2023 m. šalyje cukriniu diabetu sirgo daugiau kaip 160 tūkst. gyventojų, tai yra 11 tūkst. daugiau nei 2021 m. Net 90 proc. atvejų pasireiškia 2 tipo cukrinis diabetas, kurio galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą. Lapkričio 14-ąją, Pasaulinę diabeto dieną, „Vilnius sveikiau“ siekia informuoti visuomenę apie mitybos bei fizinio aktyvumo ryšį su diabeto atsiradimu ir kontrole bei kompleksiškai pažvelgti į ligos įtaką sergančiųjų emocinei gerovei.

Milijonai pasaulyje sergančiųjų diabetu kasdien susiduria su fiziniais ir (arba) psichologiniais iššūkiais namuose, darbe, ugdymo ar kitose įstaigose. Dažnai diabetas, kaip lėtinė liga, siejamas tik su padidėjusiu cukraus (gliukozės) kiekiu kraujyje, tačiau jis išties kelia iššūkių ir asmens emocinei gerovei.

36 proc. sergančiųjų diabetu patiria diabeto kančią

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 63 proc. sergančiųjų teigia jaučiantys baimę, jog diabeto sukeltos komplikacijos paveiks jų savijautą. 28 proc. sergančiųjų sutinka, jog sunku išlikti pozityviems dėl savo diagnozės.

„Vilnius sveikiau“ psichologė Sandra Zorina pastebi, jog žmonės, sergantys 1 ar 2 tipo cukriniu diabetu, susiduria su įvairiais psichologiniais iššūkiais ligos akivaizdoje. S. Zorina įvardija: „Nerimas, bejėgystės jausmas, dirglumas ir stresas, susijęs su nuolatiniu sveikatos tikrinimu, prisitaikymu prie tam tikrų mitybos apribojimų ir baime dėl galimų ligos komplikacijų. Kalbant apie cukrinį diabetą, būtent šiai ligai turime konkretų terminą – diabeto kančia (angl. diabetes distress), kuris apibūdina perdegimą, kylantį dėl ligos.“ Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, net 36 proc. žmonių, sergančių diabetu, patiria diabeto kančią.

Be to, asmenys, sergantys cukriniu diabetu, susiduria su kaltės jausmu dėl savo sveikatos būklės, įvardija jaučiantys socialinį spaudimą ir lygina save su kitais dėl griežtų gyvenimo būdo apribojimų. Dažnai susiduriama su vienišumo jausmu, o savęs lyginimas su aplinkiniais gali turėti įtakos ir žmogaus savivertei bei motyvacijai padėti sau.

Iš tiesų stresas lemia ne tik cukrinio diabeto eigą, bet ir atsiradimą. Lėtinis stresas didina organizmo uždegiminių procesų riziką bei skatina kortizolio ir adrenalino gamybą. Ilgainiui, šie hormonai gali sutrikdyti gliukozės apykaitą ir padidinti riziką susirgti cukriniu diabetu.

Kaip visuomenei reikia priimti sergantį žmogų?

Artimos aplinkos palaikymas yra be galo didelis resursas sergantiems diabetu. Aplinkiniai gali suteikti svarbią pagalbą įvairiais būdais – tiek emociškai, tiek fiziškai. S. Zorina pabrėžia: „Visuomet svarbu pasiteirauti, kokios pagalbos sergančiam asmeniui reikėtų, tačiau dažnu atveju paprastas veiksmas, kaip nuoširdus pasiteiravimas apie artimojo išgyvenimus, gali prisidėti prie jo emocinės gerovės. Prisijungdami prie asmens keliamų sveikatos tikslų, užsiimdami laisvalaikio veikla kartu su šeimos nariu ar draugu, skatiname ne tik sveiką gyvenimo būdą, bet ir padedame artimiesiems valdyti stresą.“ Saviedukacija apie cukrinį diabetą taip pat gali padėti geriau suprasti artimąjį ir procesus, kurie vyksta sergant šia liga.

Visgi pagalba yra svarbi ne tik iš artimų žmonių rato, bet ir visuomenės lygmenyje. Gydantis nuo cukrinio diabeto svarbus psichologinės sveikatos tikrinimas ir įvertinimas, veikiantis prevenciškai ir užkertantis kelią ilgalaikio streso įtakai. Emocinė gerovė ir psichologinė pagalba turėtų būti vienas iš prioritetų ne tik sveikatos įstaigose, bet ir darbovietėse bei ugdymo įstaigose. Psichologinė pagalba bei specializuoti mokymai apie diabeto valdymą ir emocinės sveikatos svarbą gali padėti sergantiesiems jaustis ne tokiems vienišiems ir gauti atitinkamą pagalbą susidūrus su ligos keliamais iššūkiais.

Diabeto prevencijos ir kontrolės pagrindas – teisingas dienos režimas ir mitybos įpročiai

1 tipo cukrinio diabeto priežasčių mokslas vis dar ieško, tad apie šios ligos prevenciją kalbėti kol kas sudėtinga. Tačiau 2 tipo cukrinio diabeto daugeliu atvejų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą. Žinoma, yra atvejų, kai diabetas pasireiškia ir dėl kitų ligų ar senėjimo procesų.

Žurnalo „Diabeto IQ“ redaktorė Inga Augustinienė teigia, jog nekreipdami dėmesio į savo dienos režimą, miegą, mitybą ir apleidę fizinį aktyvumą šią ligą galime patys „prisikviesti“. Kartais neįsivertiname, kiek patogus ir malonus, tačiau sveikatai nepalankus gyvenimo būdas gali mums kainuoti vėliau.

I. Augustinienė pastebi, jog kontroliuodami ligą nemaža dalis apsiriboja medikamentais, bet to neužtenka, nes pagrindas – visavertė mityba ir fizinis aktyvumas: „Visavertė mityba – daug klausimų kelianti tema. Vieni pataria visiškai eliminuoti angliavandenius, kiti kaip tik pabrėžia, kad angliavandeniai, kaip gerųjų medžiagų šaltinis, būtini. Bet sutariama dėl vieno – daug pridėtinio cukraus, perdirbti gaminiai, gyvūninės kilmės produktų perteklius net ir sveikam žmogui sveikatos neprideda. Daržovės, daržovės, daržovės, geriau žalios, kiekvieno valgymo metu – visiems išeina į naudą,“ – pabrėžia I. Augustinienė.

„Vilnius sveikiau“ mitybos specialistė Ernesta Jakučionė taip pat pastebi, jog suvartoti didelį kiekį perdirbtų produktų ganėtinai lengva, todėl jie asocijuojami su šia liga. Vertėtų natūraliai kontroliuoti suvartojamų kalorijų kiekį. E. Jakučionė primena: kad patiekalas būtų subalansuotas, jis turėtų susidėti iš tokių dalių: 1/4 lėkštės baltymų (mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, ankštinių daržovių), 1/4 – angliavandenių (grūdinių produktų, bulvių) ir 1/2 lėkštės daržovių (kuo įvairesnių – tuo geriau). Vaisiai, riešutai ir sėklos puikiai tinka užkandžiams.

Fizinis aktyvumas būtinas tiek prevenciškai, tiek sergant cukriniu diabetu

Įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina gliukozės kiekį kraujyje, pagerina insulino veikimą, pagerina gliukozės suvartojimą ląstelėse nedidinant insulino poreikio ir mažina nutukimo riziką. Pastarasis yra vienas iš pagrindinių 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių.

Be to, fizinis aktyvumas yra neatsiejama gyvenimo dalis jau sergant 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu. Jis padeda išvengti šalutinių pasekmių, tokių kaip sumažėjęs fizinis pajėgumas, raumenų jėga ar ištvermė, širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas.

„Pasaulyje yra daugybė profesionalių sportininkų, kurie turi 1 tipo cukrinį diabetą ir varžosi aukščiausiu lygiu. Tai įrodymas, kad fizinį krūvį suderinus su insulino vartojimu galima gyventi visavertį gyvenimą. Esant 2 tipo cukriniam diabetui, fizinis aktyvumas yra viena iš pamatinių gydymo priemonių, padedanti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir didinanti sergančiųjų fizinį pajėgumą,“ – teigia „Vilnius sveikiau“ koordinatorius, kineziterapeutas Eldoras Rimša.

„Vilnius sveikiau“ kviečia pasirūpinti savo sveikata ir užkirsti kelią cukrinio diabeto atsiradimo rizikai

Nuo 2014 m. „Vilnius sveikiau“ įgyvendina širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencinę programą, per kurią vilniečiai įgyja žinių sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo temomis. Šioje programoje asmuo turi galimybę pasikonsultuoti net su šešiais skirtingų sričių specialistais.

Taip pat „Vilnius sveikiau“ kviečia į programą ,,Gamink sveikiau“, per kurią kalbama apie pagrindinius sveikatai palankios mitybos principus ir fizinio aktyvumo įtaką žmogaus sveikatai. Programą vainikuoja praktiniai maisto gaminimo mokymai ir sveikatai palankių patiekalų degustacija.

Jei įtariate, kad jau sergate cukriniu diabetu, derėtų pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju. Vykdant neinfekcinių ligų profilaktiką sveikatos priežiūros įstaigose atliekami periodiniai gyventojų sveikatos tikrinimai. Gliukozės kiekis kraujyje turėtų būti nemokamai nustatomas vieną kartą per dvejus metus asmenims iki 65 metų, o vyresniems nei 65 metų – kas vienerius metus.