Penkiuose šimtuose Lietuvos ugdymo įstaigų bei jų skyrių vaikams nėra saugu – jos veiklą vykdo be būtino higienos paso. Dažniausiai pavojų sveikatai – tiesioginį ar ne – kelia per žemos darželių tvoros, nesaugūs laiptai, netinkamai įrengti laiptai ar per ankštos vaikų grupės. Nors įstatymas už tai nubaudė 62 direktorius, šie pinigų laukia iš savivaldybių.
Atsakingos savivaldybės
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) preliminariais duomenimis, 2015-2016 metais higienos pasas neišduotas 212 ikimokyklinio ugdymo įstaigų bei 281 bendrojo lavinimo mokyklų adresų. Daugumos šio leidimo neturinčių įstaigų steigėjas yra savivaldybė: 80 proc. – ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir 89 proc. bendrojo lavinimo mokyklų. Kadangi viena įstaiga veiklą vykdo keliais adresais, pačių darželių ir mokyklų šioje statistikoje yra mažiau.
Visuomenės sveikatos centrų apskrityse 2015 m. rugsėjo mėnesį pateiktais duomenimis, už nustatytus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus surašyti 62 administracinės teisės pažeidimo protokolai.
Per žemos tvoros ir laiptai
SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Namajūnaitė portalui išvardijo, dėl kokių veiklos sąlygų neatitikimų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus dažniausiai neišduodamas higienos pasas. Darželiuose dažniausiai būna suformuojamos didžiausią leidžiamą vaikų skaičių viršijančios ugdymo grupės, teritorija aptverta per žema tvora, žaidimo aikštelėse nesudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių ir kritulių, teritorijoje yra nesaugių įrenginių, ugdymo patalpų grindų danga susidėvėjusi, sunkiai valoma drėgnu būdu, tualeto patalpose tarp unitazų neįrengtos pertvaros, sanitarinių įrenginių skaičius neatitinka reikalavimų, vaikų ugdymo patalpose neįrengti langų atidarymo ribotuvai, sveikatos priežiūros ir logopedo kabinetuose nėra tiekiamas šaltas ir karštas vanduo.
Mokyklose dažniausiai saugos reikalavimų neatitinka laiptų turėklai – yra mažesnio nei nustatyta aukščio, įrengti su horizontaliu dalijimu, sanitarinių įrenginių skaičius neatitinka reglamentuojamų normatyvųarba veikia ne visi, tualetuose unitazai įrengti ne kabinose, į tualetus, prausyklą prie valgyklos, sveikatos kabinetą netiekiamas karštas vanduo, patalpų grindų danga susidėvėjusi, sunkiai valoma drėgnu būdu, mokymo klasių apšvietimas neatitinka reikalavimų, prie sporto salės neįrengti persirengimo kambariai.
Šiuo metu skaičiuoja
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys portalui sakė, kad higienos pasas-leidimas reikalingas vaikų saugumui ir sveikatai ugdymo įstaigose užtikrinti.
„Tačiau kartais tas pasas neišduodamas tik dėl kokio pasikeitusio teisės akto, pavyzdžiui, naujų reikalavimų įstaigas aptverti aukštesne tvora, nei įstatymai leido iki šiol, - kalbėjo vedėjas. – Tarkim, pagal naujausius teisės aktus darželio tvora turėtų siekti apie pusantro metro, o Žirmūnų, regis, nesiekia nė metro. Kažkada toks aukštis tiko, bet dabar įstaiga vien dėl tokios tvoros negali gauti higienos paso. Tvoros aukštis tiesioginės įtakos vaikų saugumui neturi, bet specialistai, rengę šiuos reikalavimus, pagrįstai surašė reikalavimus. Tačiau įrengti naują tvorą kainuoja nemažai. Kai kurios įstaigos pačios ieško lėšų, o kai kurios laukia savivaldybės finansavimo, bet tai padaryti nėra taip paprasta ir greitai neišsprendžiama. Apskritai aplinkos pritaikymas vaikams yra brangus“.
Kai kuriais atvejais, kaip portalui sakė D. Dagys, kai trūksta tik kokio vieno praustuvo, įstaigos susitvarko iš savo lėšų, daugelis – iš 2 proc. paramos.
„Šiuo metu renkame duomenis, ko kuriai įstaigai trūksta, kad savivaldybei planuojant 2016 m. biudžetą būtų galima į tai atsižvelgti“, - sakė pašnekovas.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Bendrųjų reikalų skyriaus Komunikacijų poskyrio vedėja Lina Grinytė-Jauniškienė portalui paaiškino, kad už tai, jog bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą vykdo be leidimų-higienos pasų, yra baudžiami šių įstaigų vadovai.
Žinia pribloškė
Tik iš VLMEDICINA.LT sužinojęs tokią informaciją, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas pašiurpo: „Tai baisu! Jeigu turite tokią informaciją, atsiųskite mums, kad galėtume šį klausimą aptarti komitete. Juk ne pačios įstaigos kaltos, jeigu jų laiptai nesaugūs ar dar kažko trūksta. Valstybės lėšos turi būti dalinamos tam, kam labiausiai reikalingos, o ne pagal partiškumą, kaip dažnai yra. Vaikų saugumą būtina užtikrinti“.