Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai formuojami jau vaikystėje

Neseniai paskelbti vienų ilgiausiai JAV vykdomų tyrimų duomenys parodė, jog širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai formuojami jau vaikystėje. Šiuos rezultatus patvirtino ir Vokietijoje vykdytas tyrimas, o Austrijoje atlikta studija parodė, jog sveiko gyvenimo būdo formavimas vaikystėje sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Liūdinantys tyrimų rezultatai

 JAV atliktas tyrimas „Bogalusa Heart Study“  pradėtas dar 1973 metais. Studijos dalyviams nuo vaikystės reguliariai registruoti įvairūs parametrai: ūgis, kūno masė, riebalų kiekis, juosmens apimtis, kraujospūdis, riebalų kiekis kraujuje, cukraus ir insulino kiekis. Tuo pat metu vertintas tiriamųjų gyvenimo būdas, jie periodiškai buvo apklausiami dėl rūkymo, alkoholio vartojimo, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo, psichosocialinių sąlygų. Taip pat atsižvelgta į rasę, šeimoje vyraujančias ligas, lytį. Sulaukus 18 metų tiriamiesiems reguliariai buvo atliekami miego arterijų ir širdies ultragarsiniai tyrimai.

 Tyrimo rezultatai parodė, jog nuo 1990 iki 2007 metų antsvorio turinčių vaikų skaičius JAV išaugo nuo 10 iki 40 proc., o nutukusių vaikų – nuo 5 iki 30 proc.

 Robert-Koch instituto mokslininkai Berlyne panašius duomenis gavo atlikę KiGGS tyrimą. Jo metu nuo 2003 iki 2006 metų buvo stebėta daugiau nei 17 600 vaikų iki 17 metų amžiaus. Pagal vokiečių duomenis, kūno masės indeksas labiausiai padidėja nuo 3 iki 17 metų, o nutukusių vaikų skaičius nuo 1985 iki 1999 padidėjo du kartus. Vokiečių tyrimas taip pat parodė, jog 16 procentų berniukų ir 13 procentų mergaičių kenčia nuo padidėjusio riebalų kiekio kraujuje, o apie ketvirtadalį visų vaikų turi nuo 1 iki 3 rizikos faktorių (dislipidemiją, nutukimą, padidėjusį kraujospūdį).

 Austrijoje profesoriaus P Fritsch su kolegomis atliktas prospektyvinis tyrimas parodė, jog sveiko gyvenimo būdo įpročių formavimas vaikystėje efektyviai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius. Nutukusiems vaikams buvo rengiamos sveikos gyvensenos paskaitos, jie buvo mokomi pasiekti ir išlaikyti optimalią kūno masę, koreguoti blogus mitybos įpročius. Tyrimo eigoje nustatytas patikimas fibrinogeno koncentracijos sumažėjimas ir trombino aktyvumo sumažėjimas – šie rodikliai tiesiogiai susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Tenka gydyti net „suaugusiųjų“ ligas

Vaikų ligų gydytojos Indrės Būtienės nenustebino šių tyrimų rezultatai – jau senokai garsiai šnekama apie širdies ir kraujagyslių ligų „epidemiją“, apie šių ligų jaunėjimą. Paveldimumas ir neteisingas gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, jos manymu,  kaip tik ir lemia šių ligų padažnėjimą. Ir gydytojos darbo praktikoje gana dažnai tenka susidurti su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius turinčiais vaikais.

„Gana daug atsirado antsvorio turinčių, nutukusių vaikų, ne paslaptis, kad ir rūkančio, alkoholį vartojančio jaunimo daugėja. O tai tikrai kelia nerimą“, - sakė ji.

Vaikų ligų gydytojai, - atkreipė dėmesį pokalbininkė, -  jau turi išmokti gydyti ir tas ligas, kurios dažniau pasireikšdavo vyresniame amžiuje (infarktai, insultai, nutukimas, II tipo cukrinis diabetas ir kt.

Reikalingos bendros pastangos

Gydytoja I. Būtienė pritaria, kad sveiko gyvenimo būdo įpročių formavimas vaikystėje yra būtinas, kadangi suaugusiam žmogui pakeisti savo įpročius yra daug sunkiau nei suformuoti naujus įpročius vaikystėje. Šiame procese turi dalyvauti tiek tėvai, pedagogai, pirminės sveikatos priežiūros specialistai, tiek ir pats vaikas.

„Jau yra ir Lietuvoje sveikatą stiprinančių ugdymo institucijų tinklas, kurio tikslai bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis stiprinti mokinių sveikatą, gilinti šios srities žinias bei įgūdžius. Manau tai tikrai labai gera iniciatyva. Būtina kuo daugiau mokyti jaunus žmones taisyklingos, racionalios mitybos principų, informuoti apie rūkymo, alkoholio, narkotikų žalą, skatinti kuo dažniau sportuoti ir sudaryti tam sąlygas. Vis dėlto panašios pagalbos vaikams ir jaunimui Lietuvoje tikrai yra per mažai. Kadangi rezultatai matomi praėjus ilgesniam laikui, gana sunku įtikinti politikus, verslo atstovus investuoti į panašias programas, o ir savanorystė Lietuvoje mažai paplitusi, nepopuliari. Kol kas sveikatos apsaugos politika orientuota daugiau į ligą, o ne į profilaktiką, nors nuolat teigiama, kad svarbiausia (ir pigiausia) – užkirsti ligos išsivystymui kelią, o ne jau atsiradusią gydyti“, - apgailestavo „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė.

vlmedicina.lt