Prospektyviniame tyrime Suomijos mokslininkai analizavo ūminiu koronariniu sindromu sergančių ligonių mirtingumą ir statinų grupės preparatų vartojimą. Į tyrimą įtraukta 1969 pacientai, kurių vidutinis amžius buvo 65,9 metų. 30,4 proc. ligonių buvo moterys. Visiems ligoniams dėl įtariamo miokardo infarkto atlikta perkutaninė koronarinė angiografija ir 95,4 proc. skirtas gydymas statinais.
Skirtumas statistiškai reikšmingas
Naudodamiesi Suomijos vaistų kompensavimo registro duomenimis, mokslininkai vertino, kiek ligonių reguliariai vartojo paskirtus vaistus. Pagal šalies mirčių registrą buvo skaičiuojami mirę ligoniai.
Iš viso 61,7 proc. ligonių pirko vaistus reguliariai per visą 23 mėnesių stebėjimo laikotarpį. 4,8 proc. ligonių vaistų reguliariai nepirko.
Šių ligonių grupėse mirčių skaičius ženkliai skyrėsi. Iš reguliariai pirkusių vaistus per 23 mėnesius mirė 4,9 proc., iš nereguliariai vartojusių – net 14,9 proc. Skirtumas išliko statistiškai reikšmingas ir atmetus visus kitus rizikos faktorius, jis išliko mažiausiai du kartus padidėjęs.
Galėjo nevartoti ir kitų vaistų
„Suomijos mokslininkų tyrime konstatuota, kad nereguliariai statinus vartojusių pacientų mirtingumas didesnis. Jokiu būdu negalima tiesmukai susieti šių dalykų. Nustatytas tik faktas, bet tai nereiškia, kad būtent statinų nevartojimas yra dažnesnio mirtingumo priežastis. Juk gali būti, kad nedrausmingi pacientai nevartojo ne tik statinų, bet ir kitų būtinų vaistų, tarp jų ir trombocitus slopinančių, kas galėjo sukelti stento trombozę ir pakartotinį miokardo infarktą“, - tyrimą pakomentavo gydytojas kardiologas dr. Arūnas Maksvytis.
Gydytojo pastebėjimu, vaistų vartojimas – labai individualus dalykas. „Miokardo infarktas – labai grėsminga liga, ir jei jos eiga komplikuota, pacientai patiria mirties baimę. Atsimindami šį jausmą pacientai tvarkingai vartoja vaistus, atsikrato žalingų įpročių. Tačiau praėjus keliems mėnesiams liga ima užsimiršti, ir neretas pacientas vaistus ima vartoti mažesnėmis dozėmis, daryti pertraukas. Pastebėta, kad moterys yra drausmingesnės nei vyrai. Taip pat drausmingesni vyresnio amžiaus pacientai“, - sakė jis.
Geriausias gydymo būdas – koronarinė intervencija
Šiuolaikinis ūmaus miokardo infarkto gydymas – širdies raumenį maitinančios arterijos atvėrimas kaip galima anksčiau nuo ligos pradžios, - pasakojo dr. A.Maksvytis. Vienas geriausių būdų tai padaryti – atlikti perkutaninę koronarinę intervenciją. Šios intervencijos metu gydytojas priima sprendimą, koks gydymo būdas bus taikomas. Dažnai atliekama vadinamoji aspiracija – per specialų kateterį atsiurbiami trombai, susikaupę vainikinėje arterijoje ir ją uždarę. Kartais būna, kad vien šio veiksmo pakanka, jei po aspiracijos vainikinės arterijos sienelės pakitimų nematyti. Dažniau būna, kad po aspiracijos išryškėja vainikinės arterijos susiaurėjimas, arba stenozė, – tuomet pagal situaciją atliekamas stenozės plėtimas balionėliu ir po to dažniausiai implantuojamas stentas (metalinis tinklinis vamzdelis, apsaugantis vainikinę arteriją nuo pakartotinio užsikimšimo toje pačioje vietoje). Kartais stentas nenaudojamas, atliekamas tik plėtimas balionėliu. Stentai taip pat ne visi vienodi – grubiausias jų skirstymas būtų į metalinius ir vaistais dengtus.
Gydymas po intervencijos
Tolesnis paciento gydymas labai priklauso nuo to, ar buvo taikytas stentas, ir jei buvo, tai koks. Metalinis stentas standartiškai per kelis mėnesius pasidengia endotelio ląstelėmis, tuomet nebėra metalo sąlyčio su krauju ir išnyksta ūmios trombozės pavojus. Iki tol, kol stentas epitelizuos, būtina vartoti vaistus, mažinančius trombocitų aktyvumą.
„Šiandien standartinis gydymas yra dviguba antitrombocitinė terapija (aspirinas ir klopidogrelis). Tačiau daliai pacientų, nors jie ir gydomi, vis tiek įvyksta stento trombozė. Nustatyta, kad klopidogrelis daliai pacientų veikia silpniau ar visai neveikia. Tada būtina parinkti kitus vaistus, kurie slopintų trombocitus. Jei kalbėtume apie vaistais dengtus stentus, antitrombocitinis gydymas turi būti ilgesnis, nes vaistai, kuriais padengtas stentas, slopina endotelio formavimąsi. Taigi antiagregantų vartojimas po perkutaninės intervencijos – pats svarbiausias gydymo komponentas“, - paaiškino A. Maksvytis.
Jo manymu, labai svarbu vartoti ir statinus. Jie mažina cholesterolio koncentraciją kraujuje bei turi priešuždegiminį poveikį vainikinių arterijų sienelei – tokiu būdu mažėja tikimybė pasikartoti miokardo infarktui.
„Statinus paprastai skiriame visiems pacientams, persirgusiems miokardo infarktu ir patyrusiems koronarinę intervenciją. Tačiau dalis ligonių statinų negali vartoti dėl alergijos ar kitų pašalinių reiškinių“, - sakė „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Allonen, J., Nieminen, M. S., Lokki, M., Parkkonen, O., Vaara, S., Perola, M., Hiekkalinna, T., Strandberg, T. E. and Sinisalo, J. (2012), Mortality Rate Increases Steeply With Nonadherence to Statin Therapy in Patients With Acute Coronary Syndrome. Clin Cardiol, 35: E22–E27. doi: 10.1002/clc.22056