Širdies ligos. Visuomenės neveiklumo kaina

2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad 44 proc. ligų yra nulemtos žmogaus elgesio. Briuselyje vykusioje konferencijoje „Ar gali visuomenė nedalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje?“ buvo pabrėžta, kad Europoje po širdies priepuolio išgyveno 20 milijonų žmonių. Tačiau kasmet 16, 7 milijono žmonių nuo šių ligų miršta. Konferencijoje medikai kėlė klausimą, kodėl esama prevencija yra neveiksni, kokia ji turėtų būti ir kaip į tai įtraukti visuomenę.

Reklama

Išgyvenę insultą

Europos insulto aljansas vienija 25 organizacijas. Aljanso atstovas Jon Barrick sakė, kad viena didžiausių ir sparčiai augančių sveikatos sistemos problemų – žmonės per mažai kontaktuoja su gydytojais. „Suvokiame, kad reikia ieškoti kitų komunikacijos priemonių. Aljanso nariai rūpinasi vieni kitais ir tais, kurie prie mūsų prisideda. Mes leidžiame laikraštį, rengiame informacines kampanijas, vykdome ilgalaikius projektus. Dirbome su Britanijos valdžia, išleidome plačiai visuomenei skirtą plakatą, kuris rodo alkoholio žalą smegenims. Mes tikime, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencija yra svarbi“, – kalbėjo Europos insulto aljanso atstovas.

Norvegijos išgyvenusių po širdies smūgio asociacijos narys Kjetil Gaarder (46 m.) daug dirba informuodamas visuomenę apie insultą. Prieš trylika metų norvegas patyrė kraujo išsiliejimą į smegenis – jo ligos kortelėje parašyta: „Subarachnoidinė hemoragija“.

Iki šio nutikimo jis turėjo savo įmonę, dirbo prekybos vadovu. Dabar jis įgyvendina edukacines programas, rūpinasi asociacijos tinklalapiu.

„Aš pajutau labai stiprų galvos skausmą, bet net nepagalvojau apie insultą, juk man buvo tik 33 metai... Man pasisekė, kad patekau į gero gydytojo rankas, į gerą ligoninę ir atvykau ten per trumpą laiką. Nepaisant viso to aš jaučiu pasekmes – praradau atmintį, jėgas, buvo padaryta žala mano klausai. Po pasveikimo savanoriškas darbas organizacijoje man yra labai svarbus. Norėčiau, kad daugiau žmonių, išgyvenusių insultą, suvoktų, kad toks darbas svarbus jų gyvenimo kokybei, tai svarbi veikla ir puikus būdas rasti naujų draugų“, – kalbėjo K. Gaarder.

Jis paminėjo, kad jų organizacijoje yra ugdomi vadinamieji patarėjai, tie, kurie išgyveno širdies smūgį ir gali patarti neseniai jį patyrusiems, kaip gyventi toliau. Anksčiau ar vėliau visi Norvegijos pacientų organizacijos nariai tampa gyvenimo būdo konsultantais.

Prevencinės strategijos

Nors per pastaruosius 20-30 metų stebima širdies ligų dažnio mažėjimo tendencija, tačiau visuomenės senėjimas neleidžia problemai išnykti. Yra žinoma, kad trečdalis širdies ir kraujagyslių ligų įvyksta po 65 metų. Globalių mirties priežasčių sąraše kardiovaskulinės ligos sudaro 30 proc.

Belgijos Ghent universiteto profesorius Ernst R. Rietzschel priminė rizikos veiksnius: padidėjęs cholesterolis, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, alkoholio vartojimas. Jeigu prie to dar prisideda genetinis paveldimumas sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, viskas kartu duoda mirtiną efektą. „Jei būtų 30-45 proc. pagerintas gydymas, tai jau duotų 10-20 proc. geresnę prevenciją. Jeigu 50 proc. daugiau būtų dirbama su visomis prevencinėmis priemonėmis, būtų pasiekti dar geresni rezultatai mažinant mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Gimę po 2000 metų berniukai turi 33 proc. didesnę riziką susirgti diabetu. Tai nutukimo mūsų visuomenėje evoliucija. Neturėkite iliuzijų – storėja ne tik Amerika“, – pabrėžė gydytojas.

Jis klausė susirinkusiųjų, kas turi didesnę riziką – tas, kurio kraujospūdis yra 140 ar 180? „Turintieji kraujospūdį 140 ir 80 dar nepatenka į sveikatos sistemą, į gydytojų akiratį. Jų rizika didesnė, nes jie nekontroliuoja ligos, jie nekeičia savo gyvenimo būdo. Štai todėl siūlyčiau prevenciją vykdyti dviem strategijomis: dirbti bendrai su plačiąja visuomene ir dirbti su turinčiais didesnę riziką. Pirmoji strategija orientuota į informavimą ir gyvenimo būdo korekciją, antroji – į gydymą ir medicininę priežiūrą“, – sakė Belgijos profesorius.

Jis pabrėžė, kad net jeigu vykdoma prevencija informuojant tik apie vieną rizikos faktorių, pavyzdžiui, rūkymo žalą, tai turi platesnę naudą sveikatai, nes rūkymas neigiamai veikia kvėpavimo takus, gali sukelti vėžį. Pasak profesoriaus, svarbiausias prevencijos objektas turi būti žmonių elgesys.

Svarbu santykiai

Privačiai dirbantis kardiochirurgas iš Vokietijos Joachim Heisters labiausiai akcentavo paciento ir gydytojo tinkamų santykių svarbą. Savo privačioje praktikoje jis skiria daug dėmesio bendravimui su pacientais. Pasak mediko, gydytojo negebėjimas aiškiai ir žmogui suprantama kalba išaiškinti jo rizikos faktorius, jų įtaką jo sveikatai gali nulemti tai, kad žmogus nieko nedarys ir nekeis savo gyvenimo būdo.

„Tai yra holistinis požiūris į žmogų, tai intelektuali kompetencija. Kas du mėnesius skambinu savo pacientams ir mes kalbamės apie jų gyvenimą, jų kasdienybę, apie jiems iškylančius sunkumus metant svorį, keičiant mitybą. Kai yra toks santykis, toks paprastas bendravimas, žmogui lengviau suvokti, ko nori gydytojas ir kodėl gydytojo norai yra svarbūs jam pačiam, jo sveikatai ir net gyvybei“, – kalbėjo privačią praktiką turintis medikas.

Jo nuomone, daug daugiau būtų pasiekta, jeigu būtų koncentruojamasi į rizikos faktorių žalą – hipertenzija, diabetas, nutukimas, padidėjęs cholesterolis, rūkymas, nesveikas gyvenimo būdas.

Medicininiai skaičiai

Briuselio universiteto sveikatos ekonomikos profesorius Lieven Annemans sako, kad kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo daugiau jis kainuoja šalies sveikatos sistemai. Žmogaus gyvenimą jis įvertino finansinėmis „lubomis“ – 40 tūkst. eurų, pasak jo, visuomenė gali mokėti už vieną gyvenimą.

Pasak profesoriaus, tarp visuomenės gebėjimo mokėti ir sveikatos apsaugos poreikio yra nuolatinis konfliktas. Todėl reikia remtis tiksliais skaičiavimais, kad būtų rastas geriausias sprendimas, kokia turi būti tinkamiausia prevencija.

„Kai kurios prevencinės programos nėra efektyvios, jeigu imsime tą skaičių, į kurį galime atsispirti. Negali žmogui pasakyti „būk aktyvus“ ir jis tokiu taps. Yra žinoma, kad viena porcija vaisių per dieną 4 proc. sumažina širdies ligų riziką, jei žmogus fiziškai aktyvus – jo rizika mažėja 20 proc. Pagal žmogaus gyvenimo būdą nesunku paskaičiuoti jo riziką. Prevencija būtų efektyvesnė, kai ji būtų nukreipta į konkretų žmogų, „individualizuota“. Tyrimai rodo, kad net ir patyrę širdies smūgį žmonės toliau rūko, nestebi kraujospūdžio ir cholesterolio. Prevencija tokiems žmonėms turi būti kitokia,“ – sakė sveikatos ekonomikos profesorius.

Išleista nemažai pinigų informacinėms kampanijoms apie rizikos faktorius, tačiau medikai pripažįsta, kad žmogaus pasikeitimo galimybės yra ribotos. Seminaro lektoriai vieningai pripažino, kad svarbu kuo anksčiau diegti sveiką gyvenseną, nes su amžiumi žmonėms keisti gyvenimo būdą, įpročius vis sunkiau. Keistis lengviau, kai yra suvokimas, kodėl tų pokyčių reikia. Todėl darbas su vaikais yra bene efektyviausias.

Buvo pasiūlytas ne vienas naujas širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdas, pavyzdžiui, apmokestinti cukrų ir kitus nesveikus maisto produktus. Daugiau galių suteikti pacientų judėjimams. Jungtinėje Karalystėje vyko patyrusių širdies smūgį žmonių projektas „Jeigu mes pasikeitėm, galit ir jus“.

Kiekviena valstybė turi atrasti savo šalies gyventojams efektyviausią prevencijos kalbą. Universalus dalykas visoms tautoms yra vienas – reikia keisti požiūrį į rizikos faktorius, nes jie vienodai neigiamai veikia visų tautybių žmonių sveikatą.

Daiva Ausėnaitė