Ketvirtadienis, 2024.11.21
Reklama

Širdies ritmo sutrikimus galima išgydyti itin moderniu prietaisu

Šaltinis: vlmedicina | 2024-03-14 10:22:26

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka aukštas, o dažniausiai į gydytojus pacientai kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, kai jų širdies veikla yra per greita arba priešingai – per lėta. Didėjančio sergamumo šiomis ligomis priežastis paprasta – žmonės gyvena ilgiau, o tai reiškia, jog turime daugiau vyresnio amžiaus pacientų, kuriems svarbu užtikrinti pilnavertišką gyvenimą.

gydytojas kardiologas dr. Jonas Jarašūnas
Gydytojas kardiologas dr. Jonas Jarašūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

„Dėl amžinių pakitimų ir širdies ligų vyresnio amžiaus žmonėms širdies laidžioji sistema natūraliai nusilpsta, nebegeba tinkamai generuoti ar praleisti elektros impulsų, reikalingų sklandžiai širdies veiklai užtikrinti. Nors turime daug medikamentų, skirtų suretinti pulsą, tačiau nei vieno, galinčio jį saugiai padidinti. Tad per daug suretėjus pulsui vienintelė pagalbos priemonė – širdies stimuliatoriaus implantavimas. Širdies stimuliatorius – nedidelis prietaisas, gebantis generuoti širdies raumenį sužadinančius elektrinius impulsus ir užtikrinantis, kad širdis plaktų pakankamu dažniu. Nors įprastai stimuliatoriaus prisireikia nuo per reto pulso kenčiantiems pacientams, retesniais atvejais jis implantuojamas ir esant per dideliam pulsui. Šis gydymo metodas siūlomas tuomet, kai jokiais medikamentais nepavyksta širdies susitraukimų dažnio sumažinti. Tuomet atliekama ir dar viena procedūra – širdies laidžiosios sistemos radiodažninė abliacija. Po šios procedūros širdies susitraukimų dažnio kontrolė visu šimtu procentu patikima prietaisui“, – pranešime žiniasklaidai dalinasi Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas dr. Jonas Jarašūnas.

Kaip vyksta širdies stimuliatoriaus implantavimas?

Širdies stimuliatoriaus implantavimo procedūra yra visiškai neskausminga, dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje, kai vaistai yra suleidžiami į implantavimo vietą, dažniausiai po kairiuoju raktikauliu.

„Tuomet per veną, su rentgeno pagalba, priklausomai nuo prietaiso tipo, nuvedame vieną, du ar tris laidus į tam tikras širdies vietas, kad galėtume kontroliuoti jos susitraukimus reikalingu dažniu. Tada prie laidų prijungiame stimuliatorių, kuris yra 4-5 cm pločio ir mažiau nei 1 cm storio, jį patalpiname virš raumens, po oda ir užsiuvame, dažniausiai tirpstančiais siūlais, kurie nekelia papildomo rūpesčio pacientui“, – teigia gydytojas kardiologas.

Implantavimo procedūra, priklausomai nuo prietaiso tipo, gali trukti 30-60 min., o jeigu prietaisas yra sudėtingesnis, turintis tris laidus – ir 1,5-2 val. Po procedūros pacientas dar tą pačią dieną gali atsikelti, pasivaikščioti, o pilnai į gyvenimą sugrįžta po poros savaičių.

Gyvenimas su širdies stimuliatoriumi – ką naudinga žinoti?

Svarbu žinoti, jog širdies stimuliatoriai reikalauja reguliarios apžiūros ir programavimo, todėl pirmasis kontrolinis vizitas pas gydytoją turėtų įvykti po 1-3 mėn. Jeigu paciento būklė išlieka stabili, vėliau šie apsilankymai vyksta kartą per metus.

„Reguliarūs vizitai trunka itin trumpai – apie 15 min., jų metu mes specialaus kompiuterio dėka prisijungiame prie prietaiso, patikriname visus aktualius parametrus, baterijos likutį, aptariame su pacientu, kaip jis jaučiasi. Prireikus pakeičiame kai kuriuos reikalingus nustatymus ir susitariame su pacientu kito susitikimo datą“, – pasakoja J. Jarašūnas.

Jis pratęsia, jog širdies stimuliatoriai ne tik visapusiškai pagerina paciento gyvenimo kokybę, apsaugo nuo sąmonės praradimų, bet ir dažnai padidina energijos kiekį, fizinio krūvio toleranciją. Tai lemia atstatytas širdies susitraukimų dažnis.

„Dabartiniai širdies stimuliatoriai yra tikrai modernūs prietaisai ir sukelia itin mažai apribojimų gyvenime. Turint implantuotą šiuolaikinį širdies stimuliatorių galima atlikti netgi magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, tačiau apie turimą implantuotą prietaisą reiktų informuoti tyrimą atliekantį specialistą“, – primena gydytojas kardiologas.

Širdies stimuliatoriaus veiklai reikalinga elektros energija, kurią jis gauna iš integruotos didelės talpos, tačiau itin mažo dydžio baterijos. Įprastai veikiantis stimuliatorius tarnauja apie 10 metų, tačiau tai yra labai individualu ir priklauso nuo kiekvieno paciento situacijos bei stimuliacijos poreikio. Baterijos likutis tikrinamas kasmet, prižiūrint prietaisą.

Kasmetinio patikrinimo metu pastebėjus, jog baterija baigiasi, suplanuojama stimuliatoriaus keitimo procedūra. Ji atliekama greičiau ir paprasčiau, lyginant su pirminio implantavimo procedūra. Tereikia padaryti naują pjūvį senojo rando vietoje, atjungti senąjį stimuliatorių nuo laidų ir prijungti naująjį. Vaikščioti pacientas gali praėjus vos kelioms valandoms po šios procedūros, o po kelių savaičių – ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Dantų priežiūra vyresniame amžiuje reikalauja dar daugiau dėmesio ir pastangų
Kad galėtume džiaugtis sveikais, tvirtais dantimis, turime jais tinkamai rūpintis nuo pat mažumės bei visą gyvenimą. Ne...
Empatijos galia: pasirinkimo gyventi kibirkštį gali įžiebti nuoširdus pokalbis
Kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis – priešingai, tai rodo rūpestį savo emocine sveikata ir gyvenimo...
Priklausomybių specialistai: nekaltų svaiginamųjų medžiagų nebūna
Nors neretai linkstama manyti, jog nikotinas ar alkoholis ne tokia skaudi blogybė kaip narkotikai, vis dėlto bet kokios...
Gimdos polipai: nors gerybiniai, ne tokie jau nekalti
Apskaičiuota, kad viena iš 10 moterų savo gimdoje turi polipų – nepiktybinių gimdos gleivinės išaugų, įs...
Sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje sparčiai auga: kaip jo išvengti ir kaip padėti sergančiajam
Pasaulyje 1 iš 11 suaugusiųjų serga cukriniu diabetu. Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 5 proc. visų gyventojų. Higi...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų